2017 m. liepos 28 d., penktadienis

Raguoti lietuviai dūmoja...

Paneiginėti, kad vikingų šalmai buvo be ragų jau tapo taip pat įprasta, kaip ir kadaise juos vaizduoti su ragais. Ragai tapo įvaizdžiu, netgi komercija, ką liudija populiarios atributikos pardavimai.

Teigiama, kad pirmą kartą raguoto vikingo įvaizdis susiformavo XIX a. pradžioje. Būtent tuomet švedų dailininkas Johanas Augustas Malmströmas raguotų karių piešiniais iliustravo daugybėje Europos šalių perleistą „Fritjofo sagą“. Vėliau prie „raguočius“ populiarinimo vokietis Karlas Dopleris, kai kūrė kostiumus Richardo Wagnerio „Nibelungų žiedui“. Vieni piktinasi šiuo vaizdiniu, vadindami tikrąjį vikingų kostiumą iškreipiančia parodija, kiti džiaugiasi sėkmingu brendu.

O kaipgi lietuviai? Būta ir mūsuose lietuvių-raguočių vaizdavimų. Ir netgi tarpukariu. Pavyzdžiui, čia:


"Vilniaus laisvės belaukiant". A. Juškevičiaus raižinys. 1935 m. 

Arba  čia:


"Vilniui vaduoti sąjungos" renginys Garliavoje. 1930 m.