2017 m. balandžio 22 d., šeštadienis

"Sielvarto derlius"

Leidykla „Briedis“ pristato serijos „Komunizmas be grimo“ naujieną – žymaus britų istoriko R.Conquesto knygą „Sielvarto derlius: sovietinė kolektyvizacija ir teroras badu“, atskleidžiančią vieną iš pačių siaubingiausių XX a. žmonijos tragedijų. Joje aprašomas 1929–1933 m. įvairiuose Sovietų Sąjungos regionuose siautėjęs, milijonus gyvybių nusinešęs badas, kurio priežastys nebuvo sausra ar kitos gamtos katastrofos, o genocidui tolygi J. Stalino bei jo vadovaujamos komunistų partijos politika.


Po 1917 m. spalio perversmo valdžią užgrobę bolševikai troško visiškai pertvarkyti valstietijos gyvenimą: visi iki vieno žemdirbiai turėjo būti suvaryti į kolektyvinius ūkius. Tačiau radikaliau šis planas pradėtas įgyvendinti tik pačioje XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje, kartu panaikinant gana sėkmingą, dar V. Lenino laikais pradėtą Naujosios ekonominės politikos (NEPˋo) kursą.


1933 m., Charkovo sritis. Komunistų aktyvistai saugo iš valstiečių atimtus grūdus.

J. Stalino sankcionuotas valstybinis teroras valstiečius užgriuvo iškart iš kelių pusių. Masiškai vykdytas „išbuožinimas“ – labiau pasiturinčių valstiečių represavimas ar naikinimas, o kartu ir kolektyvizacija – paskutinių privačių žemės sklypelių nusavinimas verčiant valstiečius stoti į kolūkius. Po to sekė sunkiai įgyvendinamos grūdų pristatymo normos ir prievartinis „slepiamų“ maisto produktų, laikomų galvijų nusavinimas. „Buožės“ ir „kenkėjai“ tremti, įkalinti, šaudyti. „Liaudies priešų“ medžioklės mastai vis plėtėsi, ištuštėjo ištisos sritys.


1932 m. Odesos sritis. Pas valstieti rastų grūdų konfiskavimas. 

1932–1933 m. Ukrainoje, Pavolgyje, Šiaurės Kazachstane, įsipliekė pirmieji bado židiniai, kurie lyg epidemija apėmė vis naujus rajonus. Išsekinti, nuo bado sutinę žmonės valgydavo ne tik mastui netinkamus augalus, bet ir šunis, kates, vis dažniau fiksuoti žmogėdrystės atvejai. Gyventojų bėgimas iš bado apimtų regionų buvo griežtai ribojamas, „alkanus“ rajonus nuo „sočių“ atskirdavo kariuomenės daliniai. Nuo užsienio valstybių katastrofos mastai buvo kruopščiai slepiami, suteikti pagalbą milijonams mirštančių SSRS vadovybė taip pat nesiskubino.


Iš bado mirštantys žmonės. 

Ypač skaudžiai badmetis (Holodomoras) kirto Ukrainai. Be „išbuožinimo“, kolektyvizacijos, produktų nusavinimo politikos vyko ir plataus masto ukrainiečių savimonės, tautinės kultūros naikinimas. Stalino teigimu „nacionalinis klausimas – tai valstiečių klausimas“, todėl Ukrainos valstietis kentė dvejopas represijas – jį persekiojo ne tik kaip valstietį, bet ir kaip ukrainietį.

Dėl šioje knygoje aprašytų komunistų partijos veiksmų vos per kelerius metus žuvo apie 14,5 mln. žmonių – daugiau nei jų neteko visos Pirmajame pasauliniame kare dalyvavusios šalys. R. Conquesto knyga – tai giliai jaudinantis paminklas aukoms ir rūstus priminimas apie žmogėdriško raudonojo režimo niekšybes.

Robert Conquest. Sielvarto derlius: sovietinė kolektyvizacija ir teroras badu.

Vilnius: Briedis [2017]. – 480 p.: iliustr.



**
sekite mūsų tag'ą istorijos skaitiniai