2017 m. vasario 18 d., šeštadienis

1921–1922 m. Pavolgio badas ir žmogėdrystės atvejai

Naujaisiais, 1922 m., Maskvoje gauta vis daugiau pranešimų apie žmogėdrystės atvejus. Sausio 22 d. suvestinėse minimas kanibalizmas Baškirijoje, o sausio 23 d. pranešta, kad Samaros gubernijoje tokie atvejai jau nebe vienetiniai.
Nuotraukos gali šokiruoti, tad kaip ir +18 turėtų būti. 





Valstietis iš Sulakos kaimo valgo žmogieną (rankos plaštaką)

„Badas įgavo didžiulį mastą. Valstiečiai suvalgė visus surogatus, kates, šunis, šiuo metu valgo iš kapų iškastus numirėlius. Pugačiovo ir Buzuluko srityse išaiškinta daugybė žmogėdrystės atvejų. Kanibalizmas, vietos Vykdomųjų komitetų žodžiais, įgauna masines formas. Žmogėdros izoliuojami“.


Sulakoje Michailovų šeima nužudyta už tris pūdus miltų

Informacija pateko ir į spaudą. 1922 m. sausio 22 d. „Pravda“ skelbė: „Simbirsko laikraštyje „Ekonomičeskij putj“ publikuoti badaujančiose vietovėse apsilankiusio liudininko įspūdžiai. Šie įspūdžiai tokie ryškūs, kad komentarai jiems nereikalingi:
„Atvažiavome į vieną gūdų, apleistą kaimą, kad sušilti ir pailsėti. Turėjome savo produktų, reikėjo tik susirasti kampą. Užeiname į pirmą pasitaikiusią pirkią. Ant lovos guli dar jauna moteris, o kampuose trys maži vaikai“.

 
Bendras kapas

„Nieko dar nesuprasdami prašome šeimininkės užvirinti virdulį ir užkurti krosnį, bet moteris nesikelia, silpnai šnabžda:
– Štai ten virdulys, užvirinkite patys, aš neturiu jėgų.
– Ar sergi? Kas nutiko?
– Vienuolika dienų neturėjau nė trupinio burnoj.
Pasidarė baisu... Apsidairę pamatėme, kad vaikai vos kvėpuoja, guli surištomis rankomis ir kojomis.
– Kas gi čia, šeimininke? Vaikai irgi serga?
– Ne, mažyliai sveiki, tik dešimt dienų jau nevalgė.
– Kas gi juos surišo ir kampuose paguldė?
– Aš pati. Pabadavę keturias dienas jie pradėjo vieni kitiems rankas kandžioti, todėl surišau juos, kad gulėtų viens nuo kito toliau.
Lyg pablūdę puolėme prie savo mažo krepšelio, kad duoti badaujantiems vaikams nors po kriaukšlelę duonos. Bet moteris neišlaikė, nusileido ant keliu ir pradėjo prašyti, kad mes greičiau paslėptume duoną ir neduotume jos vaikams.


Mirusių vaikų kūnai

Norėjome piktintis beširde motina, bet ji silpnu, verksmingu balsu pratarė:
– Vaikučiai labai kankinosi septynias dienas, paskiau tapo tylesni. Dabar jau nieko nejaučia. Leiskit jiems ramiai numirti, nes pamaitinsite dabar, atsigaus jie, o paskiau vėl septynias dienas kankinsis, kandžiosis kol vėl nenurims. Juk nei rytoj, nei po savaitės niekas nieko neduos. Vardan Kristaus, nekankinkite jų, leiskit ramiai numirti...
Šokome iš pirkios, pasileidome į kaimo tarybą, reikalaujam paaiškinimų, prašome nedelsiant organizuoti pagalbą. Bet atsakymas trumpas ir aiškus: „Duonos nėra, badaujančių daug, padėti ne tik, kad visiems, bet netgi daliai negalime“.


Valstietis Černovas iš Malo Perkopnojės kaimo pjauna kates maistui

O sausio 27 d. „Pravda“ pranešė apie masinius žmogėdrystės atvejus badaujančiuose rajonuose: „Turtinguose Samaros stepių valsčiuose, kuriuose kažkada buvo duonos ir mėsos perteklius, vyksta košmaras. Stebimi iki tol nebuvę žmogėdrystės atvejai. Iš bado ties beprotybės riba atsidūrę žmonės, suvalgę viską kas tik įmanoma, ryžtasi valgyti lavonus ir slapčia valgo savo mirusius vaikus. Iš Buzuluko srities Andrejevkos kaimo pranešama, kad „Natalija Semykina valgo valgo mirusio žmogaus mėsą“.


Valsčiaus Vykdomojo komiteto sargas pjauna maistui šunį

4-ojo Buzuluko valsčiaus rajono milicijos viršininkas rašo, kad trijose vietose susidūrė su „laukinio kanibalizmo atvejais“. Beje, mirdavo ir patys milicininkai, ir vietos valdžios atstovai – žemiausia sovietinės sistemos pėstininkų grandis, kuri neturėjo jau nei jėgų pasakoti apie "šviesų rytojų" nei tirti žmogėdrystės atvejus. 

"Liubimovkos kaime vienas pilietis iš kapo iškasė mirusią keturiolikmetę mergaitę, lavoną sukapojo, sudėjo kūno dalis į indus. Kai šis nusikaltimas buvo išaiškintas, pasirodė, kad mergaitės galva „perskelta į dvi dalis ir nusvilinta“. Išvirti lavoną žmogėdrai, matyt, nepavyko".


Sulakos kaimas. Vienas iš Kurbatovų šeimos narių valgo žalią šuns galvą.

„Badas stiprėja, dažnėja mirčių atvejai. Per spalį ir lapkritį iš bado numirė 663 vaikai, 2735 ligonių, 399 suaugę. Siautėja epidemija“.
„Pasak valsčiaus tarybos narių Liubimovkos kaime „pasibaisėtina žmogėdrystė“ įgavo masines formas ir „žmonės tamsiomis naktimis verda numirėlius“.
„Andrejevkoje, milicijos sandėlio geldoje, guli penkiasdešimtmetės senės galva ir dalis šonkaulių. Liemenį suvalgė to paties kaimo pilietis Andrejus Pirogovas, kuris prisipažino“.


Nuo bado ištinę vaikai

„Samaros gubernijos Utiovkos kaime pilietis Jungovas pristatė į vykdomąjį komitetą kažkokį Timofejų Frolovą, kurį Jungas įsileido pas save pernakvoti. Naktį Frolovas pavogė duonos kepalą, pusę jo suvalgė, o kitą pusę įsidėjo į savo krepšį. Ryte tame pačiame krepšyje rasta pasmaugta Frolovo katė. Į klausimą kam pasmaugė katę, Frolovas atsakė, kad norėjo ją suvalgyti. Vykdomasis komitetas nusprendė Frolovą paleisti, nes nusikaltimą jis įvykdė iš bado“.


Valsčiaus vykdomojo komiteto sargas Boldakovas valgo šuns mėsą

Netrukus sovietų spauda susizgribo, kad skelbia tai, ko nederėtų skelbti. Dėl „pasitaikančio badavimo  atvejų kaltinti užsienio buržujai ir vietos nepmanai, kurie sočiai kerta kai darbo liaudis badauja. Apie žmogėdrystę įsakyta daugiau nieko nerašyti, nes „antisovietine propaganda smaguriauja baltagvardiečiai“. Tačiau kanibalizmo atvejų tai nesumažino. 


Motina ir vaikai. Viduryje mirštantis iš bado berniukas. 

Ką daryti su žmogėdromis? Šis klausimas nuolat kamavo sovietų teisėsaugą. Reikalas tas, kad „nusikaltėlių“ dažnai net nereikėjo ieškoti, kadangi jie prisipažindavo patys: „Geriau kalėjimas, geriau lageris, kur bent minimaliai maitina, nei šis siaubas“. O gal jie psichiniai ligoniai, kuriuos derėtų gydyti?

Samaros psichiatrai pateikė tokią išvadą: „Pas visus tiriamuosius nerasta jokių psichinio pakrikimo požymių, tad žmogėdrystė – ilgalaikio badavimo, o ne psichinių negalavimų rezultatas. Progresuojantis alkio jausmas palaipsniui suardydavo visas moralines normas, nurungdavo bandymus kovoti su savimi. Tyčinių žmogžudysčių atvejų kanibalizmo tikslais neužfiksuota“. Tai yra, žmogėdros nėra piktybiniai nusikaltėliai ir normaliomis sąlygomis jais netaptų. Žinoma, buvo ir tokių kas žudė, norėdamas pagrobti maisto. 


Iš bado sutinęs Koknajevų šeimos vaikas

Kokios gi buvo pagrindinės 1921–1922 m. bado Pavolgyje priežastys?

Bolševikai nuolat argumentavo nederliumi. Iš iš tiesų, tais metais kraštą užgriuvo didelė sausrą, o ir Pilietinis karas tikrai neskatino krašto gerovės. Tačiau pagrindinė priežastis ta, kad „raudonųjų nusavintojų“ būriai rekvizavo net ir tuos valstiečiams likusius trupinius, kurie turėjo užtikrinti elementariausius gyvybės palaikymo poreikius.

Raudonąjį Pavolgį teko gelbėti „išsigimusiems Vakarams“ su JAV priešakyje. Apie tai dabar Rusijoje retai kas beprisimena...


Nuo bado sutinęs Suchovkų kaimo valstietis ir batsiuvys Fiodoras Minajevas. 


Žmogėdros. Sulakos kaimo valstiečiai, motina ir sūnus Kurbatovai.