2017 m. sausio 17 d., antradienis

Svastikos liguistoje komunisto vaizduotėje

Gyveno toks fanatiškas ir kartu ganėtinai kuoktelėjęs bolševikas Pavelas Postyševas (1887–1939). kuris pagarsėjo net tik kaip vienas iš Stalino represijų bei Holodomoro Ukrainoje organizatorių, bet ir kaip nenuilstamas kovotojas su priešiška simbolika. Svastikas ir Trockio profilius Postyševas įžvelgdavo ten, kur jų neįžvelgdavo niekas, tokiu savu elgesiu glumindamas net pačius nepakaltinamiausius NKVD-istus.

Komunistu P. Postyševas tapo dar prieš revoliuciją, vėliau buvo Revoliucinio tribunolo pirmininkas, Ukrainos komunistų partijos sekretorius, artimai bičiuliavosi su Stalinu, kitais sovietų šulais. Savo metu nuožmiai kovojo prieš krikščioniškų Kalėdų šventimą.


Iš kairės į dešinę: Kaganovičius, Stalinas, Postyševas ir Vorošilovas, 1934 m.

Tačiau tai dar ne viskas. Būdamas Kuibyševo (iki 1935 m. – Kainskas) srities komitetu sekretoriumi P. Postyševas pradėjo įžvelgti svastikas, bei kitus antikomunistinius simbolius ten, kur jų būti negalėjo: mokinių sąsiuvinių viršeliuose, degtukų dėžučių etiketėse, ir net perpjovęs dešrą jis pamatė svastiką.

Į Maskvą pradėjo plaukti už prekybą atsakingų partinių darbuotojų skundai. Esą P. Postyševas savivaliauja, neleisdamas pardavinėti nei jam neįtikusių degtukų, nei sąsiuvinių, nei dešros. Siūlė susidoroti su „antikomunistiniais ženklais“ produkciją „žyminčiais“ gamintojais. Žodžiu, tokio „principingai uolaus“ bendražygio pradėjo baimintis net raudonieji jo kolegos.

Skundai pasiekė vieną aktyviausių ir nepakančiausių bolševikų – Levo Mechliso ausis, kuris ėmėsi tirti reikalą pats. Išliko oficialus jo raštas Ždanovui, kurį išverčiau:

„Su padidinamuoju stiklu ieškojau ženklų, apie kuriuos rašo draugas Postyševas. Nematau jokios svastikos. Postyševas ne ten ieško priešų, kur jie išties yra“ 1937 11 25“.


Mechliso raštas Ždanovui


Na, o veržlusis svastikų ieškotojas P. Postyševas buvo sušaudytas savo bičiulio Stalino nurodymu 1939 m. Tiesa, Chruščiovo laikais reabilituotas.