2017 m. sausio 19 d., ketvirtadienis

Santuoka "distanciniu būdu"

Nuo 1939 m. lapkričio mėnesio nacistinėje Vokietijoje įsigaliojo įstatymas, leidžiantis sudaryti santuokas „distanciniu būdu“. Dažniausiai taip su fronte kovojančiais kariais susituokdavo namuose likusios jų sužadėtinės.

Kodėl priimtas toks įstatymas? Na, pirmiausia sužadėtinis galėjo bet kada žūti, o karo metu išleisti žmogų į numatytų vestuvių ceremoniją buvo ne visuomet įmanoma. Nors Trečiajame reiche visaip stengėsi išguiti „nesantuokinių vaikų“ sampratą, senamadiška visuomenė kreivokai žiūrėjo į netekėjusią „mergą su pilvu“. Taigi, santuoka, kad ir „distanciniu būdu“, turėjo išspręsti visas problemas. Trečias dalykas – šiokios tokios valstybės lengvatos ir parama žuvusio kario šeimai.



Kaip buvo sudaroma tokia santuoka? Karys turėjo kreiptis į savo bataliono vadą su prašymu registruoti santuoką. Prašymas keliaudavo į Aukščiausios Vermachto vadovybės būstinę, kur paprastai, jei nekildavo kažkokių nesklandumų, būdavo patvirtinimas. Vermachto vadovybė persiųsdavo prašymą su leidimu tuoktis „civilinės metrikacijos biurui“ pagal sužadėtinės gyvenamą vietą. Santuoka registruota biure dalyvaujant pačiai nuotakai ir dviem liudininkams.  

**
Taip pat skaitykite: