2016 m. gruodžio 23 d., penktadienis

Šv. Liucija, "šviesos karalienė" ir žvakių vainikas

Kiekvienų metų gruodžio 13 d. Skandinavijoje, ir ypač – Švedijoje, švenčiama šv. Liucijos diena. Iš skaisčiai baltas sukneles vilkinčių merginų renkama Liucija – „šventės karalienė“, kuriai ant galvos uždedamas degančių žvakių vainikas.





Pasak krikščioniškos legendos, III a. pabaigoje Sicilijos Sirakūzų mieste gyveno mergina Liucija. Ji įtikėjo Kristų, davė nekaltybės įžadus ir pasižadėjo niekuomet netekėti. Tarp Liucijos grožio gerbėjų buvo vienas atstumtas, tačiau įtakingas vyrukas, kuris pasiekė, kad nepaklusni mergina būtų apakinta. Netrukus Liucija mirė (pagal kitą versija – nužudyta persmeigiant kardu) ir buvo palaidota Sirakūzų katakombose. Vėliau ji paskelbta šventąja – aklųjų globėja.


Šv. Liucija Sirakūzietė su savo atributais

Iš Sicilijos legenda pateko į Vokietiją, kurioje šios šventosios garbinimas nelabai prigijo, o iš vokiškų žemių – į Švediją. Čia šv. Liucijos įvaizdis įsipynė į vietos legendas.

Viena tokių skandinavų legendų pasakoja, kad Liucija gimė Švedijos žvejo šeimoje. Kartą jos mylimasis išplaukė į audringą jūrą, o piktosios dvasios užgesino švyturį. Tuomet Liucija užlipo ant aukštos uolos su žibintu rankose, kad mylimasis galėtų sugrįžti. Įnirtusios piktosios jėgos nutraukė Liucijai galvą, tačiau žmonės dar ilgai matė ant uolos baltai apsirengusios mergaitės šmėklą, kurios ugnis padėdavo žvejams rasti kelią namo.


Senas švediškas atvirukas

Manoma, kad švediškos legendos kilmė – grynai pagoniška. Ji siejasi su blyškia, tačiau atgimimo viltį teikiančia saulės šviesa Žiemos saulėgrįžos metu. Tačiau vėliau toji pagoniška legenda susijungė su iš svetur atkeliavusiu šv. Liucijos (lot. spindinti, švytinti) įvaizdžiu. Aklųjų globėja nurodo kelia tamsoje, o jos akys, - vienas iš ikonografinių šv. Liucijos atributų – yra šviesa.


Šv. Liucijos diena Švedijoje


Mažoji šviesos karalienė. Žvakės - ne itin saugu, tad vietoj jų - lemputės. 

Pagal krikščionišką kalendorių gruodžio 13-oji yra šv. Liucijos diena. Būtent tuomet kai kuriose švedų parapijose iš mergaičių bei merginų renkama sava „šviesos nešėja“, „šviesos karalienė“. Baltos suknelės simbolizuoja tyrumą bei nekaltybę, o žvakių vainikai ant galvų – kelią per tamsą nurodančią šviesą, atgimsiančią saulę, dienos pergalę prieš naktį.



XX a. vidurys, Švedija. 


Suvenyrai. Šv. Liucijos figūrėlė dešinėje.


Jaunos švedės. 

**
Sekite tag'ą Kalėdų savaitė