2016 m. gruodžio 2 d., penktadienis

Rinkimai ir politinė agitacija

Lietuvoje rinkimų dieną vieša politinė agitacija uždrausta. Žinoma, tai nereiškia, kad jos nebūna, bet čia jau kitas klausimas. O štai Vokietijoje, vadinamojoje Veimaro Respublikoje, viskas buvo kiek kitaip.

Ši nuotrauka daryta per 1932 m. liepos 31 d. parlamento rinkimus, tiesiog prie rinkimų apylinkės durų. Partiečiai draugiškai išsirikiavo su savo plakatais.


Taigi, iš kairės į dešinė:

Pirmas ir antras pilietis – nacionalsocialistai, SA smogikai, ragina balsuoti už Nr. 2 – Vokietijos nacionalsocialistinę darbininkų partija (Nationalsozialistische Deutsche Arbeiterpartei). Lyderis Adolfas Hitleris.
Trečias pilietis – už Vokietijos centro partiją (Deutsche Zentrumspartei). Lyderis Heinrichas Briuningas.
Ketvirtas pilietis – už socialdemokratus (Sozialdemokratische Partei Deutschlands). Lyderis Otas Velsas.
Penktas pilietis – už Vokietijos komunistų partiją (Kommunistische Partei Deutschlands). Lyderis Ernstas Telmanas.
Šeštas pilietis – už nacionalkonservatorius, Vokiečių nacionalinė tautos partiją (Deutschnationale Volkspartei). Lyderis Alfredas Hugenbergas.
Septintoji pilietė – už nacionalliberalus, Vokiečių tautos partiją (Deutsche Volkspartei).

Kaip matome ramiai stovi, nesimuša. O kaip baigėsi rinkimai?

Daugiausia procentų balsų surinko naciai – 37,3
socdemai – 21,6
komunistai – 14,3
centristai – 12,4
nacionalkonservatoriai – 5,9
Bavarijos partija – 3,2 (jų atstovo nuotraukoje nėra)
nacionalliberalai – 1,2
Vokietijos demokratinė partija – 1 (jų atstovo nuotraukoje nėra).

Kaip vyko priešrinkiminė agitacija?


Na, pas nacionalsocialistus nieko naujo...


Komunistų kiek ankstesnė, nei 1932 m. nuotrauka, bet tiek to. Irgi turėjo gerai paruoštų smogikų būrius (būtent jie ir matomi šioje nuotraukoje), kurie nebijojo kumščiais ginti savo marksistines tiesas. 


Hugenbergo nacionalkonservatoriams "žydų problema" irgi aktuali.


Centristų agitatoriai 1930 m. 


Nacionalliberalai 1924 m.


Socdemų priešrinkiminių agitatorių neradau, bet jų vietą po saule gynė štai šie vyrukai. Irgi partijos kovinis sparnas. O kaipgi? Laikai buvo neramūs, policijos darbas ne itin efektyvus. Rudieji ir raudonieji smogikai dažnai užpuldavo kitų partijų mitingus, todėl savas kovos grupeles turėjo kiekviena save gerbianti politinė organizacija. 


Na, o čia - generolo feldmaršalo P. fon Hindenburgo šalininkai per rinkimus į prezidento postą. Kaip matome, sunkvežimiai ir priekabos – populiari to meto priemonė agitacijai plačiau paskleisti.