2016 m. gruodžio 28 d., trečiadienis

Krokuvos prakartėlių tradicija

Tradicija įrenginėti Kalėdų prakartėles siejama su viduramžiais. Teigiama, kad vienas pirmųjų tai daryti pradėjo iš Italijos kilęs šv. Pranciškus Asyžietis. Netrukus prie katalikiškos Europos bažnyčių bei vienuolynų Kristaus gimimo švenčių proga pradėtos statyti medinės prakartėlės su pagrindiniais herojais: Mergele Marija, Juozapu, Kūdikėlių Jėzumi lopšyje, trimis karaliais.



Kažkuriuo metu ši tradicija persikėlė ir į Lenkiją. Čia Kristaus gimimo tema netgi rengti teatralizuoti lėlių vaidinimai. Tiesa, pirminė ir gana kukli šv. Pranciškaus prakartėlių tradicija ganėtinai transformavosi, pradėjo stebinti savo puošnumui bei meniniais užmojai: kukli erdvė virto puošniais rūmais, atsirado kur kas daugiau herojų, istorinių vietos akcentų. Pavyzdžiui, karalius Jonas Sobieskis, miestiečių figūros, sparnuoti husarai, ir pan. Tai nelabai patiko kai kuriems aukštiems šalies dvasiškiams, kurie smerkė tokias prakartėles už pernelyg didelį pasaulietiškumą bei nutolimą nuo evangelinių tiesų.


Didžiulės spalvingos dekoracijos iš bažnyčių pamažu išnyko (apsiribota tik Kristaus gimimo scena), tačiau XIX a. tradiciją pasigavo Krokuvos amatininkai. Ilgais rudens bei prieškalėdžio vakarais iš medžio, storo popieriaus ir įvairiaspalvės folijos jie gamindavo vadinamąsias Krokuvos prakartėles leisdami pasireikšti savo fantazijai.


Krokuvos prakartėlės gamintos įvairių dydžių: nuo lengvų ir mažų, iki masyvių, lėlių vaidinimuose naudojamų prakartėlių. Vaizduojami statiniai dažniausiai atkartodavo istorinius Krokuvos statinius (šv. Marijos bazilika, šv. Florijono vartai), atsirasdavo vietos ir šio regiono legendoms (pvz. Vavelio slibinas) bei istorinėms asmenybėms (pvz., Jonas Dlugošas, Lenkijos karaliai, Mikalojus Kopernikas).



Mūsų dienomis pripažintų meistrų gamintas Krokuvos prakartėles galima nusipirkti. Autentiškomis pripažįstamos tik Krokuvoje, pagal visas vietos tradicijas pagamintos prakartėlės.  

**
Sekite tag'ą Kalėdų savaitė