2016 m. gruodžio 18 d., sekmadienis

Vokietis apie sovietų delegaciją 1917–1918 m. taikos derybose

Apie kaizerio generolą, Rytų fronto štabo viršininką Maxa Hoffmanną, kuris pripažino, kad Vokietija rėmė bolševikus su Leninu priešakyje, jau rašiau. O štai kaip Hoffmannas aprašo sovietų delegatus bei jų kultūrą 1917 m. pabaigos – 1918 m. pradžios Brest-Litovsko taikos derybose.





Generolas Maxas Hoffmannas (dešinėje)


„Niekuomet nepamiršiu pirmųjų pietų su rusais. Aš sėdėjau tarp Adolfo Jofės ir Grigorijaus Sokolnikovo (tikroji pavardė – Hirša Briliantas), tuometinio finansų komisaro. Priešais mane sėdėjo proletaras, kuriam, ko gero, daugybė indų bei valgymo įrankių kėlė vienus nepatogumus. Jis griebdavosi tai vieno, tai kito, bet šakutę naudojo išimtinai savo dantims krapštyti. Kiek į šoną nuo manęs, prie kunigaikščio Hohenlohės, sėdėjo teroristė Bicenko, iš kitos jos pusės – valstietis, tikras rusiškas reiškinys su ilgomis, žilomis plaukų sruogomis ir tankia, kaip miškas, barzda. Personalui jis kėlė šypseną, kai į klausimą, raudono ar balto vyno labiau pageidautų, atsakydavo: „To, kuris stipresnis“.  


Vokiečiai pasitinka į Brest-Litovską atvykusią sovietų delegaciją. Bolševikų delegacijos sudėtis nuolat keitėsi.


Pastatas Brest-Litovske, kuriame vyko taikos derybos.