2016 m. lapkričio 3 d., ketvirtadienis

Žydai, atsisakę vokiškų apdovanojimų

Sovietų – suomių karas, kuris Suomijoje vadinamas Žiemos karu, gana smarkiai įtakojo šioje šalyje gyvenančių žydų savimonę. 1939 m. pabaigoje Suomijoje gyveno 3,5 mln. gyventojų, iš kurių žydų buvo apie 1700.

Žiemos karo metu priešakinėse pozicijose kovėsi apie 200 žydų, iš jų 13 žuvo. Kai kurie suomių pusėje kovojantys žydai net neturėjo šalies pilietybės, todėl vylėsi, kad kova už Suomijos laisvę padės jiems lengviau pritapti.


Leo Skurnikas

Daugiausia Suomijos žydų tarnavo pagrinde iš švedų savanorių sudarytame 10-ajame pėstininkų pulke. Viename iš smulkesnių pulko padalinių žydai sudarė beveik pusė visų karių. Pulkas didvyriškai kovojo Vilaniemio ruože ir patyrė didelių nuostolių.

Tęstinio (arba Antrojo sovietų-suomių) karo metu Suomija ir hitlerinė Vokietija kovojo kaip sąjungininkės. Daugeliui Suomijos žydų „ginklo brolybė“ su vokiečiais buvo labiau teorinė, nes su vokiečių daliniais jie beveik neturėjo jokių kontaktų. Visgi du žydų karininkai, Leo Skurnikas ir Solomonas Klasas buvo apdovanoti vokiečių Geležiniais kryžiais. Veikiau planuota juos apdovanoti, nes nuo apdovanojimų „fiurerio Adolfo Hitlerio vardu“ abu atsisakė.


Suomijos karių grupė. Leo Skurnikas (antroje eilėje antras iš dešinės)

53-iojo pėstininkų pulko karo medicinos tarnybos majorui Leo Skurnikui buvo įsakyta organizuoti prie Kiestinkio (dab. Kestenga) supamų suomių ir vokiečių dalinių sužeistųjų evakuaciją. Skurnikas sėkmingai susitvarkė su užduotimi, už ką jam buvo skirtas II-ojo laispnio Geležinis kryžius. Tačiau per generolą Hjalmarą Silasvuo L.Skurnikas šio apdovanojimo atsisakė.

Panaši dilema iškilo ir Suomijos kariuomenės kapitonui Solomonui Klasui. Po sunkių mūšių prie Uhtujos Klasą susirado vokiečių pulkininkas Pilgrimas ir asmeniškai padėkojo už narsą. Iš pokalbio Pilgrimas sužinojo, kad Klaso tėvai – iš Latvijos į Suomiją persikėlę gyventi žydai. Visi palapinėje buvę suomių karininkai sukluso laukdami vokiečių pulkininko reakcijos, tačiau šis pareiškė, kad pats jis prieš žydus, ir asmeniškai prieš Klasą, nėra nusiteikęs.


Solomonas Klasas

Apskritai Suomijoje vokiečiai stengėsi nekelti „žydų klausimo“. Matyt, toks buvo vadovybės įsakymas. Daugelis žydų karių vieningai patvirtino, kad vokiečiai elgėsi su jais lygiai taip pat, kaip ir su suomių kariais. Nežinoma nė vieno atvejo, kad Suomijoje dislokuotų vokiečių dalinių vadovybė, sužinojusi apie žydišką vieno ar kito Suomijos karininko kilmę, atsisakytų su juo bendradarbiauti.