Kroketas – tai
azartiškas sportas, kuris ugdo taktinius gebėjimus ir tobulina
taiklumą. Veikiausiai jis buvo sugalvotas kaip būdas smagiai
praleisti laiką su draugais, todėl greitai šis sportas
išpopuliarėjo aristokratų tarpe. Anglų damos ir
džentelmenai su malonumu mušinėjo kamuoliukus specialiu plaktuku,
nepraleisdami progos paflirtuoti.
Šis sportinis žaidimas
yra išskirtinis tuo, kad jį žaisti gali bet kas ir bet kur. Geras
fizinis pasirengimas ir ypatingos žaidimo sąlygos visiškai
nesvarbios – pakanka lygios pievelės priešais namus. Turbūt dėl
šios priežasties Anglijoje beveik prie kiekvieno nuosavo namo plyti
išpuoselėta pievelė. Iš esmės kroketas yra lyg vakarinio arbatos
gėrimo tąsa, kai atsipalaidavę žaidėjai bendrauja vienas su
kitu, neskubriais ir tiksliais plaktuko judesiais mušinėdami
kamuoliuką.
Karalienės Viktorijos
laikų kroketo inventorius
Kroketo kilmės istorija miglota – yra versija, kad jis kilo iš prancūziško žaidimo jeu de mail arba „žaidimo mediniu plaktuku“. Jau XIV a. Prancūzijos piemenys smaginosi savo lazdomis mušinėdami šeriais kimštą kamuolį į vartus, padarytus iš šakų. Kroketas pašėlusiai išpopuliarėjo XVII a. Airijoje. Būtent ten žaidimas buvo standartizuotas – atsirado konkrečios taisyklės ir atributika.
Mes irgi mėgstam žaisti
kroketą, XIX a. septintas dešimtmetis
Šį sportą labai pamėgo
moterys – žaisti lauke kartu su vyrais buvo nauja ir jaudinanti
patirtis. Vyras norintis asmeniškai pabendrauti su jam patinkančia
dama, susitardavo su draugu, kad tas nemačiomis užmintų
kamuoliuką. Likę žaidėjai turėjo eiti jo ieškoti – už
aikštelės ribų, krūmuose ir pan. Analogiškai elgėsi ir moterys.
XIX a. septintajame dešimtmetyje aukštuomenės vakarėliai sode
pradėti vadinti kroketo vakarėliais.
Mažoji Shirley
Temple smagiai leidžia laiką
Žaidimo inventorius
gaminamas iš medžio – tai ilgakočiai plaktukai ir spalvoti
kamuoliukai. Iš Airijos kroketas persikėlė į Angliją, kurios
racionalieji gyventojai galutinai nustatė taisykles ir taktiką.
Plaktuko ir kamuoliuko žaidimas akimirksniu tapo karalių
laisvalaikio dalimi ir išplito ne tik po visą šalį, bet ir už
jos ribų – kolonijose. Liaudis greitai perėmė aristokratų
pomėgį žaisti kroketą ir pradėti rengti profesionalūs kroketo
turnyrai.
Londonietis Johnas
Solomonas buvo nenugalimas net ketvirtį amžiaus, 1951 m.
1868 m. įsteigtas Visos
Anglijos kroketo klubas, o po dvejų metų surengtas didžiausias
šalyje Vimbldono kroketo turnyras. 1900 m. ši sporto šaka pasirodė
Paryžiaus, o 1904 m. – Sent Luiso olimpinėse žaidynėse. Deja,
laikui bėgant kroketą iš visuomenės gyvenimo išstūmė lauko
tenisas ir jis buvo išbrauktas iš olimpiadų programų.
Bajo gobeleno fragmentas,
XI a.
Mūsų laikais kroketas
laikomas populiariu žaidimu, veikia pasaulinė kroketo federacija,
turinti 11 pilnateisių narių-valstybių, iš viso jos narėmis yra
30 pasaulio valstybių. Nuo 1985 m. kroketas laikomas profesionaliu
sportu, atsirado treniruočių metodika ir treneriai, o 1989 m.
Londone įvyko pirmasis pasaulio čempionatas. Beje, slūgstant
kroketo populiarumui Europoje, plaktuko ir kamuoliuko žaidimas
persikėlė už Atlanto, kur buvo sukurta nauja modifikacija –
devynių vartelių kroketas.
1904 m. olimpinės
žaidynės Sent Luise
Kaip žaisti kroketą?
Žiūrint kokį. Šiais laikais egzistuoja asociacijos kroketas,
amerikietiškų taisyklių kroketas, devynių vartelių kroketas,
golfas-kroketas ir dar kelios retai paplitę versijos. Žaidėjo
užduotis – tiksliais medinio plaktuko smūgiais pagal laikrodžio
rodyklę pervaryti kamuoliuką pro visus žaidimo lauke esančius
vartelius ir vienu taikliu smūgiu pataikyti į lazdelę, pastatytą
paskutiniųjų dvigubų vartelių gale.
Didysis kunigaikštis,
Nikolajaus II brolis, Michailas Aleksandrovičius žaidžia
kroketą Gačinos rūmų parke, XIX a. pabaiga
Už kiekvieną tikslų
smūgį pro vartelius žaidėjui skiriami du taškai, o už pataikymą
į lazdelę – vienas taškas. Kroketas žaidžiamas ant lygios
pievelės arba vejos, žaidimo lauko matmenys ir vartelių išdėstymo
schema gali kisti priklausomai nuo žaidžiamo kroketo varianto.
Standartinis žaidimo laukas – 32 m ilgio ir 25,6 m pločio. Jame
išdėstyti 30 cm aukščio ir 9,5 cm pločio plieniniai varteliai,
pro kuriuos varomas 9,2 cm skersmens medinis kamuoliukas. Svarbių
varžybų metu mušinėjami didesni kamuoliukai – skirtumas tarp
vartelių pločio ir kamuoliuko skersmens tesiekia 1,5 mm.
Pagrindinis kroketo
žaidėjo inventorius – plaktukas. Jo kotas gaminamas iš
riešutmedžio, o galva – iš kieto medžio, tokio kaip brantmedis.
Plaktuko svoris siekia 1,4 kg.
Sužeistieji Pirmajame
pasauliniame kare žaidžia kroketą, 1915 m.
Kroketas – komandinis
žaidimas, nors galima žaisti ir vienam. Kad žaidėjams būtų
lengviau orientuotis, visi kamuoliukai nudažomi skirtingomis
spalvomis. Pagrindinės spalvos: mėlyna, geltona, juoda ir raudona.
Kiekvienas žaidėjas smūgiuoja vieną kartą – papildomas smūgis
suteikiamas, jei kamuoliukas kliudo vartelius.
1975 m. Švedijoje
įkurtas ekstremalaus kroketo klubas, kuris vienija aštrių pojūčių
mėgėjus. Žaidimui parenkama miškinga arba kalnuota vietovė su
vandens telkiniais, o žaidžiama pagal klasikines kroketo taisykles.
Taip ramus ir aristokratiškas sportas virsta sunkiai įveikiamu
kliūčių ruožu.
Diana Pachomovaitė
publikuota 15min puslapyje
