Kroketas - Prancūzijos piemenų žaidimas

Kroketas – tai azartiškas sportas, kuris ugdo taktinius gebėjimus ir tobulina taiklumą. Veikiausiai jis buvo sugalvotas kaip būdas smagiai praleisti laiką su draugais, todėl greitai šis sportas išpopuliarėjo  aristokratų tarpe. Anglų damos ir džentelmenai su malonumu mušinėjo kamuoliukus specialiu plaktuku, nepraleisdami progos paflirtuoti.

Šis sportinis žaidimas yra išskirtinis tuo, kad jį žaisti gali bet kas ir bet kur. Geras fizinis pasirengimas ir ypatingos žaidimo sąlygos visiškai nesvarbios – pakanka lygios pievelės priešais namus. Turbūt dėl šios priežasties Anglijoje beveik prie kiekvieno nuosavo namo plyti išpuoselėta pievelė. Iš esmės kroketas yra lyg vakarinio arbatos gėrimo tąsa, kai atsipalaidavę žaidėjai bendrauja vienas su kitu, neskubriais ir tiksliais plaktuko judesiais mušinėdami kamuoliuką.

Karalienės Viktorijos laikų kroketo inventorius

Kroketo kilmės istorija miglota – yra versija, kad jis kilo iš prancūziško žaidimo jeu de mail arba „žaidimo mediniu plaktuku“. Jau XIV a. Prancūzijos piemenys smaginosi savo lazdomis mušinėdami šeriais kimštą kamuolį į vartus, padarytus iš šakų. Kroketas pašėlusiai išpopuliarėjo XVII a. Airijoje. Būtent ten žaidimas buvo standartizuotas – atsirado konkrečios taisyklės ir atributika. 

Mes irgi mėgstam žaisti kroketą, XIX a. septintas dešimtmetis

Šį sportą labai pamėgo moterys – žaisti lauke kartu su vyrais buvo nauja ir jaudinanti patirtis. Vyras norintis asmeniškai pabendrauti su jam patinkančia dama, susitardavo su draugu, kad tas nemačiomis užmintų kamuoliuką. Likę žaidėjai turėjo eiti jo ieškoti – už aikštelės ribų, krūmuose ir pan. Analogiškai elgėsi ir moterys. XIX a. septintajame dešimtmetyje aukštuomenės vakarėliai sode pradėti vadinti kroketo vakarėliais.

Mažoji Shirley Temple smagiai leidžia laiką

Žaidimo inventorius gaminamas iš medžio – tai ilgakočiai plaktukai ir spalvoti kamuoliukai. Iš Airijos kroketas persikėlė į Angliją, kurios racionalieji gyventojai galutinai nustatė taisykles ir taktiką. Plaktuko ir kamuoliuko žaidimas akimirksniu tapo karalių laisvalaikio dalimi ir išplito ne tik po visą šalį, bet ir už jos ribų – kolonijose. Liaudis greitai perėmė aristokratų pomėgį žaisti kroketą ir pradėti rengti profesionalūs kroketo turnyrai. 

Londonietis Johnas Solomonas buvo nenugalimas net ketvirtį amžiaus, 1951 m.

1868 m. įsteigtas Visos Anglijos kroketo klubas, o po dvejų metų surengtas didžiausias šalyje Vimbldono kroketo turnyras. 1900 m. ši sporto šaka pasirodė Paryžiaus, o 1904 m. – Sent Luiso olimpinėse žaidynėse. Deja, laikui bėgant kroketą iš visuomenės gyvenimo išstūmė lauko tenisas ir jis buvo išbrauktas iš olimpiadų programų.

Bajo gobeleno fragmentas, XI a.

Mūsų laikais kroketas laikomas populiariu žaidimu, veikia pasaulinė kroketo federacija, turinti 11 pilnateisių narių-valstybių, iš viso jos narėmis yra 30 pasaulio valstybių. Nuo 1985 m. kroketas laikomas profesionaliu sportu, atsirado treniruočių metodika ir treneriai, o 1989 m. Londone įvyko pirmasis pasaulio čempionatas. Beje, slūgstant kroketo populiarumui Europoje, plaktuko ir kamuoliuko žaidimas persikėlė už Atlanto, kur buvo sukurta nauja modifikacija – devynių vartelių kroketas.

1904 m. olimpinės žaidynės Sent Luise

  

Kaip žaisti kroketą? Žiūrint kokį. Šiais laikais egzistuoja asociacijos kroketas, amerikietiškų taisyklių kroketas, devynių vartelių kroketas, golfas-kroketas ir dar kelios retai paplitę versijos. Žaidėjo užduotis – tiksliais medinio plaktuko smūgiais pagal laikrodžio rodyklę pervaryti kamuoliuką pro visus žaidimo lauke esančius vartelius ir vienu taikliu smūgiu pataikyti į lazdelę, pastatytą paskutiniųjų dvigubų vartelių gale. 

Didysis kunigaikštis, Nikolajaus II brolis,  Michailas Aleksandrovičius žaidžia kroketą Gačinos rūmų parke, XIX a. pabaiga

Už kiekvieną tikslų smūgį pro vartelius žaidėjui skiriami du taškai, o už pataikymą į lazdelę – vienas taškas. Kroketas žaidžiamas ant lygios pievelės arba vejos, žaidimo lauko matmenys ir vartelių išdėstymo schema gali kisti priklausomai nuo žaidžiamo kroketo varianto. Standartinis žaidimo laukas – 32 m ilgio ir 25,6 m pločio. Jame išdėstyti 30 cm aukščio ir 9,5 cm pločio plieniniai varteliai, pro kuriuos varomas 9,2 cm skersmens medinis kamuoliukas. Svarbių varžybų metu mušinėjami didesni kamuoliukai – skirtumas tarp vartelių pločio ir kamuoliuko skersmens tesiekia 1,5 mm.

Pagrindinis kroketo žaidėjo inventorius – plaktukas. Jo kotas gaminamas iš riešutmedžio, o galva – iš kieto medžio, tokio kaip brantmedis. Plaktuko svoris siekia 1,4 kg.

Sužeistieji Pirmajame pasauliniame kare žaidžia kroketą, 1915 m. 

Kroketas – komandinis žaidimas, nors galima žaisti ir vienam. Kad žaidėjams būtų lengviau orientuotis, visi kamuoliukai nudažomi skirtingomis spalvomis. Pagrindinės spalvos: mėlyna, geltona, juoda ir raudona. Kiekvienas žaidėjas smūgiuoja vieną kartą – papildomas smūgis suteikiamas, jei kamuoliukas kliudo vartelius.

1975 m. Švedijoje įkurtas ekstremalaus kroketo klubas, kuris vienija aštrių pojūčių mėgėjus. Žaidimui parenkama miškinga arba kalnuota vietovė su vandens telkiniais, o žaidžiama pagal klasikines kroketo taisykles. Taip ramus ir aristokratiškas sportas virsta sunkiai įveikiamu kliūčių ruožu.

Diana Pachomovaitė

publikuota 15min puslapyje

ir asmeniniame autorės tinklaraštyje