2016 m. lapkričio 28 d., pirmadienis

"Kremliaus kalnietis", 1933 m.

1891 m. Rusijos imperijai tuomet priklaususioje Varšuvoje gimęs poetas Osipas Mandelštamas laikytas vienu iškiliausių rusų literatūrinio pasaulio atstovu. Nepaisant to, kad pats buvo žydų kilmės. Sovietų Sąjungoje O. Mandelštamą spausdino ir vertino, kol 1933 m. jis neparašė eilėraščio „Kaukazo kalnietis“. Apie ką? Manau, nesunku nuspėti.

Pateikiu internete aptiktą „Kaukazo kalniečio“ vertimą į lietuvių kalbą (išvertė Linas Rybelis):

          
 Kremliaus kalnietis

Mes gyvenam šaly, kur beeinant keliu
Negirdėt mūsų žodžių už žingsnių kelių,

O kai pusbalsiu bandom kuždėti,

Tuoj mums primena Kremliaus kalnietį...

Tarsi kirmėlės riebūs jo pirštai stori,

O jo žodžiai lyg pūdiniai svarsčiai tikri.
Tarakoniški ūsai kvatoja
Ir čebatų aulai kad švytuoja.

Plonakakliai vadai jį apspitę gaujom,
O jis žaidžia žmonių-nežmonių paslaugom.

Kas sniaukroja, kas knerkia, kas mykia,

Tik jis vienas dudena ir mygia.

Savo įsakų virtines tarsi vinis –

Kam kirkšnin, kam kakton, kam akin kala jis.
Kas bausmė – tai puota šermeninė
Ir plati osetino krūtinė.

Osip Mandelštam, 1933 lapkritis

**





















"Kremliaus kalniečio" tekstas iš O. Mandelštamo bylos

Originalus rusiškas tekstas:

Кремлевский горец

Мы живём, под собою не чуя страны,
Наши речи за десять шагов не слышны,

А где хватит на полразговорца,

Там припомнят кремлёвского горца.

Его толстые пальцы, как черви, жирны,

И слова, как пудовые гири, верны,
Тараканьи смеются усища
И сияют его голенища.

А вокруг него сброд тонкошеих вождей,
Он играет услугами полулюдей.
Кто свистит, кто мяучит, кто хнычет,
Он один лишь бабачит и тычет,
Как подкову, дарит за указом указ:
Кому в пах, кому в лоб, кому в бровь, кому в глаз.
Что ни казнь у него — то малина,
И широкая грудь осетина.

Осип Мандельштам. Ноябрь, 1933.


Nuotrauka iš O. Mandelštampo NKVD užvestos bylos. 1938 m.

Sakoma, kad savo eilėraštį Mandelštamas galėjo perskaityti penkiolikai žmonių, iš kurių kažkas jį įskundė. Taigi, poetas suimtas 1934 m. pavasarį, jam skirta tremtis. Po kelių metų tremties laikas pasibaigė, bet netrukus literatas suimtas pakartotinai, kalintas Butyrkų kalėjime, už „antisovietizmą“ nuteistas penkiems metams lagerio.

Silpnos sveikatos, morališkai sugniuždytas O. Mandelštamas mirė 1938 m. gruodžio 27 d. NKVD struktūrai priklausančiame Dalstrojaus perkėlimo punkte (netoli Vladivostoko). Pasakojama, kad jo kūnas nepalaidotas gulėjo iki pat pavasario, o vėliau užkastas bendrame kape. Tiksli palaidojimo vieta nežinoma.