2016 m. lapkričio 30 d., trečiadienis

Ilgos dešros šventė Karaliaučiuje

„Ilgos dešros“ (vok. Die Lange Wurst) šventė – viena ankstyviausių ir spalvingiausių Karaliaučiaus švenčių, kurios tradicija, deja, jau senokai išnyko. Pirmą kartą šventė surengtą paskutine 1520 metų dieną.

Šventė sumanyta kai Rytų Prūsiją valdė hercogas Albrechtas Brandenburgietis – paskutinis didysis Vokiečių ordino magistras ir pirmasis Prūsijos kunigaikštis. Beje, pats riterių Ordinas išformuotas 1525 m.


„Ilgos dešros“ šventė sugalvojo vietos mėsininkų cechai, kurių atstovai Karaliaučiaus gatvėmis nešė 20-ies metrų ilgio dešrą. Savo dalį dešros gavo Albrechtas, miesto dvasiškiai bei didžiūnai, o viskas kas liko, išdalinta vietos gyventojams. Žinoma, šventė ir vaišės visiems patiko, todėl renginys tapo tradiciniu.

1555 m. nešta jau 50 metrų ilgio dešra, 1583 – 300 metrų. 1601 m. Karaliaučiaus mėsininkų gildija pristatė 400 metrų, 353 kg sveriančią dešrą, kurią ruošė trys meistrai ir 87 pameistriai. Dešros gamybai panaudoti 81 kiaulių kumpiai ir daugiau kaip 7 kg pipirų. Miesto gatvėmis ją nešė spalvingai apsirėdę pameistriai, kuriuos lydėjo orkestras ir vėliavnešiai.


Eisena prasidėdavo prie mėsininkų gildijos pastatų ir judėjo link kunigaikščio rūmų. Savo dalį gaudavo hercogas ir jo patarėjai, Karaliaučiaus rajonų burmistrai, dvasiškiai, aludariai. Löbenichto kvartale, kur nuo seno buvo įsikūrę kepėjai, visuomenei rengta puota su pyragais, atnešta dešra ir alumi. Kiek vėliau kepėjų gildija prisijungė prie mėsininkų eisenos. Nuo to laiko kartu su dešra miesto gatvėmis nešti ir milžiniški kepiniai.