2016 m. lapkričio 10 d., ketvirtadienis

Baudžiava panaikinta - liaudis girta!

1861 m. caras Aleksandras II Rusijos imperijoje panaikino baudžiavą. Šis žingsnis, lyginant su kitomis Europos šalimis, buvo gerokai pavėluotas, bet geriau vėliau nei niekada. Tačiau baudžiavos panaikinimas lėmė šalutinių, nelabai teigiamų problemų atsiradimą. Viena jų – masinio girtavimo problema.

Baudžiavos laikais valstiečiai neturėjo daug laisvo laiko, o štai ją panaikinus tokio laiko atsirado. Be, to dabar valstiečiai galėjo samdytis dirbti už pinigus, kas baudžiavos laikais buvo neįmanoma. Prieš baudžiavos panaikinimą girtavimo atvejai buvo labiau būdingi laisviems miesto gyventojams, bet ne kaimui, nes baudžiauninkams gerti tiesiog neleisdavo jų šeimininkai.

Taigi, panaikinus baudžiavą alkoholio suvartojimo kreivė smarkiai šoktelėjo. Deja, tai palietė ir Lietuvos valstietiją. Juk ne veltui mūsų krašte pradėjo formuotis blaivybės draugijos. Kaip atsakas į tiems laikams didelę girtavimo problema.


"Mažarusių karčema", 1837 m. (dail. Vasilijus Šternbergas) 

Išverčiau porą pastraipų iš Rusijos istoriko Vladimiro Bezgino teksto „Alkoholis kasdieniame Rusijos kaimo gyvenime (XIX a. pabaiga – XX a. pradžia)“:

„Amžininku liudijimais, 7-ojo XX a. pradžia pasižymėjo kaimietiško girtuokliavimo suklestėjimu. Iš tiesų po baudžiavos panaikinimo ir bendro politinio režimo suminkštėjimo valstiečiai gavo daugiau laisvės. Ir šia laisve pasinaudota ne vien tinkamai. Išnykus dvarininkų kontrolei kaimo vietovėse ne tik smarkiai užaugo alkoholio suvartojimas, bet ir ženkliai padaugėjo turtinių nusikaltimų bei nusikaltimų prieš asmenybę. 1862 m. Tambovo gubernijoje valstiečiai įvykdė dvigubai daugiau nusikaltimų, nei prieš metus“.


"Velykų eitynės kaime" (dail. Vasilijus Perovas, 1861 m.)

„Atšaukus baudžiavą atpigo degtinė. Valdžiai prekyba alkoholiu tapo puikiu iždo papildymo šaltiniu. 1894 m., šalyje įvedus vyno monopoliją, „girti pinigai“ sudarė trečdalį biudžeto įplaukų. Karčemos bei užeigos pradėjo dirbti nuo ankstaus ryto iki ankstyvo vakaro, o šventadieniais atsidarydavo popiet. 1880-1890 m. alkoholio ekspansija užtvindė kaimus“.

„Nuolat augo karčemų skaičius. 1880 m. Voronežo gubernijoje 189-iems kiemams buvo viena užeiga. Ternovkos gyvenvietėje (Tambovo gubernija, Borisoglebsko valsčius) tūkstantį gyventojų aptarnavo keturios užeigos. Būta atvejų, kai sąmoningesni valstiečiai protestuodavo prieš jų kaimuose atidaromas karčemas, tačiau jų skundai nueidavo perniek. Karčemos atsidarymas kaime ženkliai įtakodavo valstiečių girtavimą: „Arti, panorėjai išgerti, ir užėjai“.

**
sekite tag'ą girtuokliai