2016 m. spalio 26 d., trečiadienis

Liūdnas Barkenbergo namo likimas

Iki XX a. vidurio kone prieš pat Aušros vartus stūksojo Barkenbergo namu vadinamas pastatas. Dabar toje vietoje statinio nėra. Vietoj jo plyti skveras ir važiuojamoji Bazilijonų gatvės dalis. Kas nutiko su Barkenbergo namu? Skaitykite ištraukoje iš Antano Verkelio knygos "Kas sugriovė Vilnių".

Vieninteliai išlikę Vilniaus gynybinės sienos vartai vadinami Aušros vartais. Juose yra Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos koplyčia su stebuklingu laikomu paveikslu. Nuo senų laikų pro šiuos vartus traukė maldininkų minios, religinės ir šventinės eisenos. XIX a. už vartų, penkių gatvių sankryžoje, susiformavo gyva Aušros Vartų aikštė, kurios vakarinėje pusėje stovėjo didelis neoklasicistinio stiliaus trijų aukštų gyvenamasis namas puošniu fasadu.


Aušros vartų aikštė XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje. 
(Atvirukas. Leid. Davydas Vizūnas. LCVA fotodokumentų skyrius)

Manoma, kad šį savininko Barkenbergo vardu vadinamą namą suprojektavo Vilniaus gubernijos inžinierius I. Levickis. Pirmą kartą namas paminėtas 1863 m., kai Vilniaus generalgubernatorius M. Muravjovas, atvykęs malšinti sukilimo, dėl platinamų sukilėlių nuotraukų uždarė visas miesto fotoateljė, tarp jų ir Šachno Privalskio, įkurtą Barkenbergo name.

Nuo 1908 iki 1912 m. šiame name veikė skurstantiems žydams skirta ligoninė su chirurgijos, ginekologijos, vidaus ir nervų ligų skyriais bei vaistine. Vėliau Barkenbergo name kūrėsi įvairios miesto mokyklos, gimnazija. Tarpukariu čia veikė viešbutis, per Antrąjį pasaulinį karą – kooperatyvo „Rūta“ parduotuvė.


Aušros vartų aikštė apie 1895 m. 
(Atvirukas. Leid. Fleury. LCVA fotodokumentų skyrius)

1944 m. liepą mūšiuose dėl Vilniaus pastatas nukentėjo nesmarkiai. 1944 m. liepos 11 d. vokiečių aeronuotraukoje matyti visiškai nepažeistas Barkenbergo namo stogas.

Tuo metu šį rajoną jau buvo užėmusi Raudonoji armija. Neįtikima, bet vėliau iš lėktuvo filmuotuose sovietų dokumentikos kadruose matyti, kad dalis namo stogo jau sugriauta. Liepos 20 d. vokiečių aeronuotraukoje stogo nėra. 1944 m. liepos mėn. darytoje panoraminėje nuotraukoje Barkenbergo namas gerai matyti. 5-osios armijos štabo operatyvinių suvestinių oro prognozės rodo, kad po lietingų ir apsiniaukusių liepos 12, 13, 14 dienų saulė pasirodė tik liepos 15-ąją.


Aušros vartų aikštė. 1944 m. liepa. (F.Kislov nuotr.)

Todėl ši saulėtą dieną daryta nuotrauka greičiausiai po liepos 14 d. Namo sienose matyti pavienių artilerijos šūvių žymių, pirmuose aukštuose išlikusios durys, grotos, langų rėmai. Trečio aukšto ir šiaurrytinės dalies langų kiaurymės tuščios, langai tikriausiai išdegė. Aušros Vartų aikštės kairiajame kampe sovietų kareiviai krauna „trofėjinius“ daiktus į gurguolės vežimą, dešiniajame – sudaužyto vokiečių priešlėktuvinio pabūklo Flak 8,8 cm liekanos, toliau – Bazilijonų gatvės pradžioje dar vienas nuvažiuojantis „trofėjų“ prikrautas vežimas. Galima spėlioti, kas sudegino ir nuniokojo Barkenbergo namą. Aišku viena – jis nukentėjo ne nuo vokiečių kareivių, tuo metu čia „tvarką darė“ jau raudonarmiečiai.

Sudegęs Barkenbergo namas po karo daugelį metų stovėjo apleistas. 1944 m. rudenį J. Bułhako darytoje nuotraukoje matyti namo kampas dar su nesudaužytais langais. Pastatas šalia Aušros vartų sudegė, Šv. Teresės bažnyčios bokštas pažeistas.


Prie Aušros vartų. 1944 m. liepa. (nuotraukos autorius nežinomas)

1947 m. Vilniaus m. planavimo ir užstatymo projekte Barkenbergo namui Aušros Vartų Nr. 25/2 remontuoti planuojama skirti 4 milijonus rublių, darbus numatyta atlikti 1949–1950 metais.

1948–1953 metų Vilniaus miesto generaliniame plane Barkenbergo namas išlieka. Čia pat pro Halės turgavietę kvartalą turėjo kirsti pagrindinė miesto magistralė, pratęsianti Komjaunimo (dabar Pylimo) gatvę.

Magistralė nebuvo nutiesta. Barkenbergo namas taip ir nepradėtas remontuoti.

Namo likimas nulemtas greičiausiai 1950 m. parengtoje Vilniaus miesto pirmos eilės statybų ir atstatymo išdėstymo schemoje 1951–1960 metams. Joje matyti akivaizdžių pataisymų – skustuvo peiliuku vatmano popieriuje išpjauta Barkenbergo namo vieta ir čia pažymėtas skveras. Pataisymai daryti, matyt, paskutinę akimirką.


Aušros vartai. 1953 m.

1953 m. nuotrauka tikriausiai paskutinė, kurioje matyti tas pats – jau griaunamas – Aušros vartus užstojantis namas. Nuo Aušros vartų frontono dingo užrašas „Ave Maria“. 1957 metų Vilniaus senamiesčio rekonstrukcijos projektas užbaigė Barkenbergo namo istoriją.

Pastato vietoje buvo suplanuota automobilių aikštelė, V. Jacenevičiaus (Bazilijonų) gatvė turėjo būti gerokai išplatinta ir tapti pagrindine miesto transporto arterija.

Dar po dešimtmečio čia buvusią aikštę tepriminė XIX a. grindinys.


Aušros vartai ir nesančio Barkenbergo namo vieta 
(iš Google Maps, iliustraciją parinko "Istorijos įdomybės")

Sugriauto Barkenbergo namo vietoje ilgainiui atsirado skveras, išaugo medžiai. 2010 m. vasario mėn. Vilniaus miesto savivaldybė svarstė šiam skverui suteikti Popiežiaus Jono Pauliaus II aikštės vardą. Dabar šio popiežiaus aikšte vadinama vieta prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios panašesnė į automobilių stovėjimo aikštelę. Tikėtina, kad šio skvero dar laukia šviesi ateitis.


ištrauka ir iliustracijos imtos iš:
Antanas Verkelis. Kas sugriovė Vilnių. Vilnius: Briedis [2015]. – 176 p.: iliustr.



**
Kitos ištraukos iš šios knygos:
**
Sekite tag'ą istorijos skaitiniai