2016 m. spalio 13 d., ketvirtadienis

Kaip Jungtinėse Valstijose buvo internuojami japonai

Netrukus po Pearl Harboro atakos Jungtinių Valstijų prezidentas Franklinas D.Roosveltas pasirašė Ypatingąjį įsakymą Nr.9066, remiantis kuriuo kariuomenės atstovams visoje JAV teritorijoje buvo suteikti įgaliojimai perkelti „nepatikimus“ gyventojus į specialias zonas.



Įsakyme nebuvo įvardinti japonai, tačiau jis palietė būtent juos. Antrojo pasaulinio karo metu Jungtinėse Valstijose internuota 110 tūkstančių japonų kilmės piliečių.


Parduotuvės savininkas japonas buvo priverstas uždaryti krautuvę ir vykti į internavimo centrą. Prieš išvykdamas jis iškabino užrašą: "Aš esu amerikietis".

1942 m. kovą generolas leitenantas Džonas Levitas apibrėžė plačią iškeldinimo zoną palei vakarinę JAV pakrantę ir pareikalavo, kad visi japonų kilmės piliečiai atvyktų į specialius gyventojų centrus. Tūkstančiai žmonių buvo priversti uždaryti savo įmones, mesti darbą, palikti namus ir įsikurti internuotų asmenų stovyklose iki pat karo pabaigos. 

Pasakytina, kad 90 proc. japonų gyveno būtent palei rytinę Jungtinių Valstijų pakrantę, todėl sankcijos palietė didžiąją dalį JAV japonų bendruomenės. 


Vašingtono valstija. Japonų šeimos iškeldinimas. JAV kariai padeda nusinešti daiktus.

Kai kurie iš internuotinų asmenų nusprendė geriau išvykti iš šalies, kiti persikėlė į tas Jungtinių Valstijų sritis, kurios nepakliuvo į „iškeldinimo zoną“. Būta ir tokių, kas stojo į JAV kariuomenę (taip, čia buvo sukurti japonų daliniai), tačiau daugelis susitaikė su internuojamų padėtimi.


1944 m. sausio mėnesį Aukščiausiojo teismo sprendimu platūs kariuomenės įgaliojimai buvo šiek tiek apkarpyti. Dabar jau nebuvo galima be priežasties sulaikyti japonų kilmės asmenį tiesiog gatvėje ir pareikalauti jo atvykti į internavimo centrą.


Internuojamieji Los Andželo geležinkelio stotyje

Netrukus „internavimo potvarkis“ buvo panaikintas ir vargšai japonai sugrįžo į savo gyvenamąsias vietas, darbovietes. Paskutinis internavimo centras uždarytas 1946 m.


Po kelių dešimtmečių JAV vyriausybė oficialiai atsiprašė šalies japonų bendruomenės už neteisingą elgesį su bendrapiliečiais ir išmokėjo, nors ir nedideles, kompensacijas. Įdomu tai, kad Antrojo pasaulinio karo metu vokiečių kilmės amerikiečiai (kurių šiaip ne ką mažiau už anglosaksų kilmės amerikiečius) jokių ribojimų iš valstybės pusės nesulaukė.

Kokios buvo internavimo priežastys? Besąlygiška japonų ištikimybė, kas ir kur jie begyventų, imperatoriui (nors tai labai hiperbolizuotas mitas). Na, o "besąlygiškai ištikimi" galėjo vykdyti provokacijas, diversijas, kitus teroro aktus. Nuspręsta, kad būsią patogiau visus prižiūrėti internavimo stovyklose.

Kokios buvo neoficialios priežastys? Manoma, kad pagrindinė, neoficiali priežastis - tais laikais labai gajos rasinės baltųjų amerikiečių nuostatos. Pavyzdžiui, 1905 m. Kalifornijoje įsigaliojo įstatymas, draudžiantis baltųjų santuokas su "mongolais", prie kurių priskirti ir japonai. 

Rasinius motyvus liudija dar ir tai, kad nors "priešiškai nusiteikusiai" JAV buvo paskelbti ir italų bei vokiečių kilmės amerikiečiai (kurių buvo labai daug), šių žmonių internuoti nieks nesirengė. 


Iškeldinimas sunkvežimiais



Pranešimas japonų kilmės piliečiams San Francisko gatvėse.


Hipodromas "Santa Anita Park" Arkadijoje (Kalifornijos valstija) paverstas internuotų asmenų stovykla.


Internuotų japonų bagažas.


Japonai dirba internavimo centro "Tule Lake" fermoje (Kalifornijos valstija)


Šokiai internuotų gyventojų centre


Internavimo pabaiga. Japonai atsisveikina su tais, kuriems leista išvykti anksčiau.


Japonai atvyksta namo. Čia juos pasitinka įžeidžiami užrašai.