2016 m. spalio 29 d., šeštadienis

Josifas Stalinas: "Mušti ir mušti, lupti negailestingai"...

Mūsų dienų Rusijoje stebimas neostalinizmo pakylėjimas, arba bent bandymai vaizduoti "visų tautų tėvą" ne tokiu kraugerišku. Esą Stalinas, nors ir organizavęs "pasitaikančias" represijas, pats asmeniškai nieko kankinti ir mušti neįsakinėjęs. Deja, realybė kiek kitokia. Pateikiame ištrauką iš Nikitos Petrovo knygos "Budeliai. Jie vykdė Stalino užsakymus".


1952 m. lapkričio 15 d. valstybės saugumo ministro S. Ignatjevo aiškinamasis raštas Stalinui įrodo, kad ir per pusketvirto mėnesio iki mirties „tautų vadas“ reikalavo kankinti suimtuosius. Publikuojamas dokumentas pateikia aiškų vaizdą, kuo buvo užsiėmęs Stalinas paskutiniais gyvenimo mėnesiais.

Žinoma, kad senstantis diktatorius apribojo Kremliuje priimamų asmenų skaičių, mažėjo jo aktyvumas sprendžiant valstybės reikalus ir daugelį jų pavedė savo artimiausiai aplinkai – Malenkovui, Bulganinui, Berijai ir Chruščiovui. Bet visa, kas vyko „organuose“, jis atidžiai kontroliavo pats, kartu detaliai gilinosi į bet kokią MGB veiklą iki pat mirties. Tolimais 1922 m., dar neturėdamas absoliučios valdžios, jis išsikovojo teisę oficialiai kuruoti GPU darbą, puikiai suvokdamas, koks svarbus šis baudžiamasis įrankis kovoje dėl valdžios.

Vėliau Stalinas valstybės saugume įtvirtino savo visišką ir vienvaldę kontrolę. Didžiojo teroro metais jis ne tik nurodė represijų kryptį, bet ir skirstė sušaudymo bei išvežimo į lagerius kvotas, be to, tiesiogiai nurodydavo liaudies komisarui Ježovui, ką reikia suimti, kaip tardyti konkrečiose bylose, daugeliu atvejų reikalavo žiauriai mušti.

Jo iš Ježovo gautų suimtųjų tardymo protokoluose išliko paties Stalino rezoliucijos, kuriose jis reikalavo „mušti“. Pavyzdžiui, 1937 m. rugsėjo 13 d. Stalinas raštiškame nurodyme Ježovui reikalauja: „Mušti Unšlichtą už tai, kad jis neišdavė Lenkijos agentų srityse (Orenburge, Novosibirske ir panašiai), arba 1938 m. rugsėjo 2 d. ant Ježovo pranešimo apie „kenkimą gumos pramonėje“ Stalinas paliko užrašą: „NB. Valter (vokietis)“ ir „NB. (sumušti Valterį)“.


"Aš... anglų, prancūzų, amerikiečių, japonų, italų, vokiečių ir dar kažkoks šnipas"

Stalino kraugeriškumas užfiksuotas ir jo įrašuose „mušti, mušti“ ant išspausdintų šiuo metu vadinamųjų sušaudymo sąrašų.

1937–1938 m. buvo kankinimų tardant apoteozė. Tik taip buvo įmanoma masiškai klastoti bylas. Bet ir užsibaigus Didžiajam terorui, kankinimai visada buvo Stalino valstybės saugumo arsenale. 1947 m. liepą Stalinui sudarytoje tardymo praktikos apžvalgoje valstybės saugumo ministras Abakumovas pranešė, kad MGB „organai“ pagal VKP(b) CK 1939 m. sausio 10 d. nurodymą „nenorintiesiems prisipažinti sovietų liaudies priešams“ „taiko fizinės prievartos priemones“.

Stalino žiaurumas ypač reiškėsi paskutiniais jo gyvenimo mėnesiais. Ant Stalino stalo patenkančių valstybės dokumentų sraute vis didesnę dalį užėmė suimtųjų tardymo protokolai. Vėl buvo sukurptos garsios bylos: „Leningrado byla“, „Žydų antifašistinio komiteto byla“, „Mingrelijos byla“, „Abakumovo byla“ ir, savaime suprantama, ypač kelianti Stalino nerimą „Gydytojų byla“. Jam atrodė, kad „kenkėjiškas Kremliaus viršūnių gydymas“ yra dalis „visuotinio sąmokslo“, kurio gijos veda į kitą vandenyno pusę. Valstybės saugumo ministrui Ignatjevui diktatorius pats nurodė, kuria kryptimi vykdyti tyrimą, ir kankinti suimtuosius.

Apie tai, kad šeštojo dešimtmečio pradžioje prieš suimtuosius buvo naudojami kankinimai, yra daugybė liudijimų. Tai prisiminė ir po Stalino mirties į laisvę išleisti gydytojai. Apie tai 1953 m. balandį aiškinamuosiuose raštuose rašė ir buvę MGB vadovai. Ministro pavaduotojui Goglidzei įsiminė Stalino nurodymas mušti gydytojus „mirtinai“. Buvęs ministras Ignatjevas aprašė, kaip Stalinas jį išplūdo už nepakankamą apsukrumą ir nesėkmingą tardymą: „Dirbate tarsi oficiantai – su baltomis pirštinėmis“. Stalinas Ignatjevui sakė, kad čekisto darbas – tai ne „poniška veikla, o šiurkštus mužiko darbas“, reikalavo „nusimauti baltas pirštinaites“ ir pateikė Dzeržinskio pavyzdį, kuris, esą, nesibodėjo „purvino darbo“, fiziniam susidorojimui „turėjo specialiai tam skirtus žmones“. Vėliau Chruščiovas prisiminė, kad, ir jam dalyvaujant, įpykęs Stalinas reikalavo iš Ignatjevo gydytojus sukaustyti grandinėmis, „mušti ir mušti“, „lupti negailestingai“.

Bet visi šie liudijimai, kaip ir gydytojų atsiminimai, pasirodė po Stalino mirties. O štai spausdinamas dokumentas rodo, kas vyko pačiame „gydytojų bylos“ tyrimo įkarštyje – 1952 m. lapkritį. Tai buvo labai slaptas ir ypač konfidencialus dokumentas, be to, jis neturėjo mašinėle rašytos kopijos, parašytas ranka. Šį dokumentą radome mes 1990 m. pradžioje Rusijos Federacijos prezidento archyve (f.3, ap. 58, b. 10, p. 160–161).

Iš publikuojamo dokumento teksto matyti, kad Stalino rekomendacijas Ignatjevas įvykdė neprieštaraudamas, visos apimties ir parinko vykdytojus „purvinam darbui“. Mes dar kartą įsitikiname, kad Stalinas pats tiesiogiai liepdavo kankinti ir tokius metodus laikė visiškai priimtina reikalingų liudijimų išgavimo forma.

--

VISIŠKAI SLAPTAI
DRAUGUI STALINUI

Pranešu Jums, drauge Stalinai, kad vykdant lapkričio 5–11 d. Jūsų nurodymus padaryta:
1. Iš SSRS MGB Vladimiro kalėjimo atvežta Kuznecovo žmona apklausti „gydytojų byloje“ dėl kenkimo ir nusikalstamų ryšių su Kremliaus gydymo sanitarijos valdyba.
2. Prieš K. Jegorovą, Vinogradovą ir Vasilenką panaudotos fizinio poveikio priemonės ir sustiprintas jų tardymas, ypač aiškinantis jų ryšius su užsienio žvalgybomis.
Vinogradovo ir Vasilenkos tardymo protokolus pateiksime lapkričio 17 ir 18 d.
3. Abakumovas perkeltas iš Lefortovo į Butyrkų kalėjimą ir laikomas surakintas antrankiais. Abakumovo kamera yra tokioje vietoje, iš kurios, visais būdais neįmanoma palaikyti kokių nors ryšių, išskyrus su apsauga ir tardymo asmenimis.
Abakumovą saugo jam nepažįstami ir jo nepažįstantys žmonės. Abakumovo pavardė neminima, jam suteiktas numeris.
4. Jau parinkti ir darbui panaudoti du darbuotojai, galintys vykdyti specialias užduotis (panaudoti fizines bausmes) prieš ypač svarbius ir ypač pavojingus nusikaltėlius.
5. Per SSRS MVD vadovybę Vlasikas iškviestas į Maskvą. Atvykęs buvo apklaustas dėl ryšių su Jegorovu ir jam žinomų gydytojų nusikaltimų faktų gydant vadovaujančiuosius darbuotojus.
6. Naudingą mums planą likviduojant radijo „žaidimus“, kurie vyko su priešu iš Pabaltijo sovietų respublikų Jums pateiksime lapkričio 20 d. Šis darbas pavestas draugui Riasnojui.

S. Ignatjevas
1952 m. lapkričio 15 d.

(AP RF, f.3, ap. 58, b. 10, p. 160–161. Originalas)

**
ištrauka imta iš:
Nikita Petrov. Budeliai. Jie vykdė Stalino užsakymus. 
Vilnius. Briedis, 2014 - 336 p.: iliustr.




**
Taip pat skaitykite:
**
Sekite tag'ą istorijos skaitiniai