„Katzbalgeris“
(vok. katze – katė, balgen – peštynės), arba landsknechtų
kalavijas (vok. Landsknechtschwert), – trumpas plačiaašmenis
ginklas. Bendras kalavijo ilgis paprastai svyravo nuo 70 iki 85 cm,
svoris – nuo 1,5 iki 1,8 kg. Nors pasitaikydavo kiek ilgesnių ir
sunkesnių variantų. Kabintas šis ginklas ant diržo.
Landsknechtų
kalavijas laikytas pagalbiniu ginklu (pagrindinis – ietis, alebarda
ar arkebūza). Palyginti trumpas ginklas, priešingai nei ilgi
dvirankiai kalavijai, buvo patogus nešioti glaustoje pėstininkų
rikiuotėje. Ištraukiamas „katzbalgeris“ buvo kai priešas
atsidurdavo visiškai šalia. Žinoma, prieš tai numetus ietis ir
alebardas. „Katzbalgeris“ - kertamasis, bet ne duriamasis ginklas, kadangi geležtės galas būdavo užapvalintas. Skersinis (garda) - S raidės pavidalo.
Kodėl
ginklas pavadintas „katzbalgeriu“? Yra kelios versijos. Pagal
viena, odinės jo makštys būdavo apsiuvamos kačių kailiais.
Pagal kitą, kuri atrodo labiau tikroviška, pavadinimas kilo nuo
senovinio vokiško posakio katzbalgen (vok. peštis kaip katės).
Būtent todėl landsknechtai artimą kovą praminė „kačių
peštynėmis“, o patį ginklą „peštuku“.
**
Kas tokie landsknechtai, skaitykite čia
**
