2016 m. rugsėjo 2 d., penktadienis

Samdomas žudikas Lioša Kareivis

1967 m. Maskvoje gimusio Aleksejaus Šerstobitovo sąskaitoje dvylika įrodytų žmogžudysčių bei pasikėsinimų. Jis buvo vienas garsiausių samdomų Jelcino epochos Rusijos žudikų, gavęs Liošos Kareivio pravardę. Dabar A. Šerstobitovas atlieka 23 metų laisvės atėmimo bausmę. Kalėjime jis pradėjo rašyti knygas apie XX a. pabaigos Rusijos kriminalinio pasaulio gyvenimą.

Aleksejus Šerstobitovas buvo kilęs iš karininkų dinastijos. Jo protėviai tarnavo carinės imperijos kariuomenėje, senelis apdovanotas pasižymėjimo ženklais už narsą Antrojo pasaulinio karo metais. Pats A. Šerstobitovas baigė karininkų mokyklą ir vėliau gavo vyresniojo leitenanto laipsnį. Beje, savo metu jis irgi nusipelnė ordino už tai, kad sulaikė itin pavojingą nusikaltėlį.


Karo mokyklos kursantas A. Šerstobitovas

Į kriminalinį pasaulį būsimasis žudikas Lioša Kareivis (rus. Lioša Soldat) pasuko susipažinęs su kolega – į nusikalstamą veiklą pasukusiu buvusiu KGB karininku, kuris gerai pažinojo XX a. pabaigoje Maskvoje siautusius Orechovo rajono grupuotės lyderius. Iš pradžių fiziškai gerai pasirengęs, ginklus puikiai išmanantis A. Šerstobitovas saugojo nusikalstamos grupuotės kontroliuotas prekyvietes, tačiau netrukus jam pasiūlytas naujas, samdomo žudiko darbas.

Lioša šiai veiklai puikiai tiko. Jis mokėjo maskuotis ir sekti, nepastebėtas dingti iš įvykio vietos, laikytis didžiulės konspiracijos ir būti itin atsargus. Eiliniai nusikalstamos grupuotės nariai nežinojo nei kaip Šerstobitovas atrodo, nei kokia tikroji jo pavardė. Milicija iš pradžių galvojo, kad gandai apie kažkokį Liošą Kareivį yra klaidinantis pėdsakas, tyčia kažkieno sukurtas mitas.


Nusikalstamos grupuotės narys Lioša Kareivis, kurį iš veido pažinojo tik lyderiai

Nusikalstami Orechovo gaujos autoritetai, matyt, taip pasitikėjo Lioša Kareiviu, kad atleisdavo jam net „nesėkmingai“ pasibaigusias užduotis. Kai kada aukos išgyvendavo, tačiau likdavo gerokai įbaugintos. Šerstobitovas pats pasirinkdavo vietą ir laiką, naudodavo granatsvaidžius ir šautuvus su optiniais taikikliais, minuodavo automobilius, meistraudavo distanciniu būtu šaudančius įtaisus.

Tiesa, Liošos Kareivio veiklos metu žūdavo ar būdavo sužalojami ne tik kriminaliniai autoritetai, bet ir atsitiktiniai žmonės.


Žmonių medžiotojas medžioja antis...

Bene garsiausia Aleksejaus Šerstobitovo „operacija“ - žymaus kriminalinio lyderiu Otario Kvantrišvilio nužudymas 1994 m. balandžio 5 d. trimis snaiperinio šautuvo šūviais. Po kiek laiko tokiu pat būdu jis mirtinai sužeidė savo buvusį vadeivą Grigorijų Gusiatinskį, kuris staiga pateko į kolegų iš nusikalstamo pasaulio nemalonę.

A. Šerstobitovą teisėsaugos pareigūnams išdavė Orechovo grupuotei pavaldžios gaujos lyderis. Priežastis banali: esą kadaise Lioša Kareivis nuviliojęs pastarojo merginą. Samdomas žudikas buvo suimtas tik 2005 m., kai atėjo į ligoninę aplankyti savo tėvo. Tuo metu jis jau seniai nevykdė užsakomųjų žmogžudysčių.


Teismo salėje


2008 m. Aleksejus Šerstobitovas buvo nuteistas 23 metų laisvės atėmimo bausme. Kodėl ne iki gyvos galvos? Ogi teismas atrado lengvinančių aplinkybių. Pasirodo, A. Šerstobitovas atsisakydavo vykdyti kai kuriuos „užsakymus“ arba tyčia vilkindavo jų vykdymą, įspėjo vieną verslininkę gavęs užduotį ją pašalinti, o taip pat bandė nuvaryti nepilnametes iš po kelių minučių turinčio įvykti sprogimo vietos. Teismas pripažino, kad taip besielgdamas Lioša Kareivis rizikavo pats tapti medžiojamu taikiniu. Ar pagrįsta tokia teismo malonė? Tegul kiekvienas sprendžia pats.