2016 m. rugsėjo 1 d., ketvirtadienis

Nuo bausmės formos iki nusikaltėlio ženklo

Pats seniausias japoniškas šaltinis, liudijantis tatuiravimą kaip bausmės formą, - „Nihon šioki“. Iš pradžių tokia bausmė nebuvo apibrėžta įstatymuose, tačiau maždaug nuo VI a. įteisinta oficialiai. Prievartinis nusikaltėlių tatuiravimas pamažu pakeitė ausų ir nosies nupjovimą.





Nusikaltėliams prievarta daromos tatuiruotės buvo gana primityvios. Dažniausiai juodos linijos, kuriomis „puoštos“ mentės, pečiai, išskirtiniais atvejais – veidas. Linijų skaičius galėjo papasakoti: recidyvistas nusikaltėlis, ar ne.


Beje, tatuiruotieji visaip stengėsi jas nugremžti idant išvengtų visuomenės pasmerkimo, o paskiau priešingai - tatuiruodavo ant jų ištisus paveikslus. Tai nulėmė, kad vėlesniais amžiais didelės tatuiruotės Japonijoje liudijo priklausomybę kriminaliniam pasauliui.

Jūsų dėmesiui japoniškos antrosios XIX a. pusės tatuiruotės.  






**