2016 m. rugsėjo 20 d., antradienis

Apie XIX a. JAV kalniečius

Kalnų žmonės, arba kalniečiai (angl. Mountain man) – taip JAV Laukiniuose Vakaruose vadinti medžiotojai, spąstų statytojai bei prekeiviai kailiais, kurie vykdavo į Uolinių kalnų rajoną nuo XIX a. pradžioje.





Pirmieji kalniečiai čia atsirado po sėkmingos dviejų keliautojų, Meriwetherio Lewiso ir Williamo Clarko, ekspedicijos. Tirdami kraštą Lewisas ir Clarkas braižė žemėlapius, stengėsi kuo tiksliau aprašyti jo turtus bei čia gyvenančius indėnus. Matyt, tai jiems visai neblogai pavyko, kadangi Uolinius kalnus užplūdo „kalniečiai“. Paprastai tai buvo narsūs, su ginklu mokantys elgtis šilto ir šalto matę vyrai, kurie mokėjo bendrauti su indėnais ir iš jų pasisemdavo pėdsekystės meno bei kitų vietinės gamtos pažinimo gudrybių. Kalniečių drabužiuose dažnai derėjo daug indėniškų elementų. 


1820 – 1840 m., ypač suklestėjus prekybai bebrų kailiais, kalniečių skaičius siekė apie tris tūkstančius. Daugelį jų samdė stambios kailiadirbystę vystančios kompanijos, nors buvo ir „laisvųjų“ kalniečių. Uoliniuose kalnuose kasmet vykdavo visų kalniečių susitikimas, kurio metu jie pardavinėdavo savo prekes, apsirūpindavo viskuo kuo reikia, rengdavo įvairiausias tarpusavio varžybas. Pirmasis oficialus kalniečių susitikimas įvyko 1825 m. Jame dalyvavo ir indėnai.


Kalniečiai suvaidino ne paskutinį vaidmenį kolonizuojant retai apgyvendintą kraštą. Kai bebrų kailių bumas nuslūgo, dažnas grįžo pas savo šeimas rytinėje JAV dalyje, nors buvo ir tokių, kas toliau bastėsi po Uolinius kalnus ir vertėsi įvairiausia veikla. Pavyzdžiui, už tam tikrą mokestį lydėjo į Vakarus baltuosius kolonistus ar įsidarbindavo žvalgais JAV kariuomenėje.  



Seth Kinman (1815 - 1888)


Jim Bridger (1804 - 1881)


Kalnietis (mūsų dienų rekonstrukcija)