2016 m. rugpjūčio 31 d., trečiadienis

Ką gali kulkosvaidžiai...

1820 m. egiptiečiai nukariavo Sudaną, tačiau pačiame Egipte nuolat augo britų įtaka. 1881 m. pranašu pasiskelbęs religinis Sudano lyderis Muhammadas Ahmadas pakėlė liaudį prieš egiptiečius, kurie kreipėsi pagalbos į Didžiąją Britaniją.

Sukilėliams pavyko išvaryti egiptiečių administraciją iš šalies, tačiau prabėgus daugiau nei dešimtmečiui anglai pagaliau nusprendė padaryti galą šiai nepriklausomybei. 1896 m. prasidėjo aktyvi britų invazija į Sudaną, kuriems padėjo pagalbinė egiptiečių kariuomenė.


Omdurmano mūšis

1898 m. įvyko mūšis prie Omdurmano. Čia anglai panaudojo kulkosvaidžius – palyginti naują tiems laikams ginklą.

Žinoma, mūšiu Omdurmano skerdynes galima pavadinti gana sąlyginai. Reikalas tas, kad atviroje vietovėje tankiomis gretomis atakuojančius, ietimis, skydais ir prieštvaniniais šautuvais ginkluotus sudaniečius anglai apipylė triuškinančia artilerijos ir „Maksimo“ kulkosvaidžių ugnimi.


Kolonijinė britų kariuomenė Afrikoje

Sudano kariuomenė buvo kur kas skaitlingesnė, bet per palyginti trumpą laiką jų krito tūkstančiai. Jie tiesiog nespėdavo priartėti prie savo priešo.

Prieš anglų kulkosvaidininkus išaugo didžiuliai kalnai lavonų, ką savo atsiminimuose mini tų įvykių liudininkai. Likę gyvi sudaniečiai dar bandė kovoti, tačiau netrukus puolė bėgti persekiojami britų bei egiptiečių kavalerijos.


Sudano kariuomenėje žuvo apie 15 tūkst. žmonių, tiek pat buvo sužeista. Anglai viso labo neteko 47 karių.


Po Omdurmano mūšio anglai ir egiptiečiai nusprendė bendrai valdyti Sudaną, tačiau faktiškai šalis tapo vien tik Londonui pavaldžia kolonija. 

**