2016 m. rugpjūčio 5 d., penktadienis

Apie "Žigulinį alų"

Kažkada bolševikai nusprendė perrašyti savo šalies istoriją nuo nulio. Lyg nebūtų toje, ankstesnėje Rusijoje nei savo kariuomenės, nei policijos, nei muitinės, nei dešrų, nei cigarečių, nei alaus.

Beje, sovietinis „Žigulinis“ kažkada vadinosi „Vienos alumi“. Jis buvo verdamas austrui Alfredui fon Vakanui priklausančioje Samaros alaus darykloje.


Žigulių aukštumos Volgos pakrantėje

Komunistams „Vienos alaus“ skambėjo pernelyg „bužujiškai“, todėl netrukus jis pervadintas „Žiguliniu“ pagal Samaros srityje esančios aukštumos pavadinimą. Manoma, kad tai - tiurkiškos kilmės žodis, reiškiantis „įkinkytas“. Esą taip buvo vadinami Volgos pakrantėse gyvenantys, baržas traukiantys burliokai.


Netrukus „Žigulinis“ tapo tikru sovietiniu brendu. Jis virtas daugybėje SSSR alaus daryklų ir kuo toliau, tuo labiau skyrėsi nuo carinio originalo – Samaros „Vienos alaus“. Vėliau „žiguliais“ pavadintas ir sovietinis automobilis.  


Rostovo "žigulinis"


Nikolajevo "žigulinis"


Čeboksarų "žigulinis"


Glubokoje miesto "žigulinis"


Vladimiro "žigulinis"


Naugardo "žigulinis"


Toljačio (Stavropolio) "žigulinis"


Ščerbakovo "žigulinis"


Jakutijoje esančioje įmonėje virtas "žigulinis"


Lvovo "žigulinis"


Penzos "žigulinis"


Kotlaso miesto "žigulinis"


Stavropolio "žigulinis"


Bresto "žigulinis"


Astrachanės "žigulinis"


Velikij - Ustiugo "žigulinis"


Rybinsko "žigulinis"


Voronežo "žigulinis"


Archangelsko "žigulinis"


Vladimiro "žigulinis"



Lietuviškas "žigulinis"