2016 m. rugpjūčio 18 d., ketvirtadienis

Apie "islamofobiją" XVII a. Vilniuje

Aptikau įdomių faktų 1937 metais išleistoje totorių kilmės lenkų istoriko Leono Kryczynskio monografijoje „Vilniaus mečetės istorija“ (Historia meczetu w Wilnie). Pilnas autoriaus vardas Leon Najman-Mirza Kryczyński. Jis rašo, kad 1600 m., Vilniaus vyskupui tapus Benediktui Vainai (Wojna) labai išaugo katalikų nepakantumas kitatikiams, įskaitant nuo seno Lietuvoje gyvenančius musulmonus totorius.





Vilniaus vyskupas ir Stepono Batoro sekretorius Benediktas Vaina

Šiaip, kaip rašo L. Kryczynskis, vyskupas Vaina buvo dievobaimingas vyras, tačiau pasižymėjo dideliu priešiškumu kitatikiams. Vilniaus mečetei, kuri kadaise stūksojo dabartinio Puslaidininkių fizikos instituto vietoje (A. Goštauto gatvėje, Neries pakrantėje) iškilo pavojus būti nuniokotai religinių fanatikų rankomis.

Juolab, kad panašių atvejų Vilniaus pašonėje būta.


Lukiškių mečetė. 1830 m. litografija

1609 m. Trakuose į pamaldas susirinkę krikščionys didžiai pasipiktino tuo, kad šalia bažnyčios yra mečetė, todėl ji buvo išardyta, o kitos statyti neleido. Tais pačiais metais dvasininkų teismai pradėjo teisti už burtininkavimą totorių moteris, pas kurias rado „pagoniškų“ (arabiškų) monetų. Kelios net buvo nuteistos sudeginti. 

Tuo pat metu Vilniuje pasirodė antimusulmoniška ir antitotoriška brošiūra „Alfurkan tatarski“, kurioje nežinomas autorius, pasirašęs Piotro Čiževskio (Czyzewski) pseudonimu, kvietė persekioti islamą ir griauti mečetes. „Laimei, Čiževskio kurstymai nesusilaukė atgarsio“ - rašo Leonas Kryczynskis.


Tai tiek apie senobinę netoleranciją mūsų kraštuose... Žinoma, Lietuva nebuvo kažkuo ypatinga, nes panašių atvejų, mini Kryczinskis, būta ir Lenkijoje (Krokuvoje, Poznanėje, Liubline). Su nepakantumo apraiškomis taip pat susidūrė žydai ir protestantai. 


**