2016 m. rugpjūčio 11 d., ketvirtadienis

"Angliškas prakaitas"

1485 m. iš Bretanės atplaukęs, Velso pakrantėje išsilaipinęs Henrikas Tiudoras Bosvorto kautynėse sumušė Anglijos karalių Ričardą III ir pats tapo šalies valdovu. Manoma, kad su savimi jo kariai atsivežė keistą ligą, kuri vėliau pavadinta „anglišku prakaitu“.

Liga pasireikšdavo staiga. Žmones pradėdavo kamuoti drebulys, galvos bei galūnių skausmai, po to prasidėdavo karščiavimas, stiprus prakaitavimas, netrukus ištikdavo tokia pat ūmi mirtis. Tačiau tai nebuvo maras ar kuri nors kita žinoma liga, kadangi sergančio odos neišberdavo nei votimis, nei pūslėmis.


Žymus anglų filosofas ir istorikas Frensis Bekonas (1561 – 1626 m.) rašė, kad jeigu ligonis nemirdavo per parą, tai jis turėjo daug galimybių pasveikti. Taigi, nors tikimybė mirti buvo didelė, į kitą pasaulį iškeliaudavo toli gražu ne visi.

1485 m. Londone per mėnesį nuo „angliško prakaito“ numirė keli tūkstančiai žmonių. Po to epidemija staiga liovėsi šėlusi. Nuo 1507 m. iki 1551-ųjų „angliškas prakaitas“ dar keliskart nusirito per visą šalį ir taip pat keistai pranykdavo.


Iki šiol nėra aišku, kas tai buvo per liga. Keliamos pačios įvairiausios versijos. Vieni mokslininkai spėja, kad ligą galėjusios išnešioti erkės, kiti – vandens bakterijos, tačiau vieningos nuomonės nėra iki šiol.

Beje, pavadinimą „angliškas prakaitas“ sugalvoję airiai (air. pláigh allais). Pačioje Anglijoje epidemija buvo vadinama „prakaito liga“.1492-aisiais Airiją ištiko panaši nelaimė. Vietos gyventojai manė, kad ligą atnešę anglai.  

**