2016 m. rugpjūčio 3 d., trečiadienis

1936-ųjų Berlynas. Paskutinė olimpiada prieš didžiąsias skerdynes

Tarp visų XX a. olimpinių žaidynių ypač išsiskiria 1936-ųjų Berlyno Olimpiada. Ji dažnokai prisimenama todėl, kad organizuota Adolfo Hitlerio nacistinėje Vokietijoje ir buvo paskutinė Olimpiada prieš didžiausias skerdynes žmonijos istorijoje - Antrąjį pasaulinį karą. Su šiuo sporto renginiu Trečiojo reicho sostinėje susiję daug mitų bei legendų, o kai kurios tuomet užgimusios tradicijos puikiai pažįstamos ir mūsų dienų sporto gerbėjams.




Olimpinės ugnies estafetė pirmą kartą įgyvendinta 1936-ųjų Berlyno olimpiadoje

Teisė surengti pasaulinio masto sporto renginį 1936 - aisiais Berlynui suteikta kaip savotiška kompensacija už prarastą galimybę surengti žaidynes dėl įsiplieskusio Pirmojo pasaulinio karo. Tokį sprendimą Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) priėmė 1931 m. pavasarį, kai Vokietija dar buvo sąlyginiai demokratiška, o naciai dar tik siekė valdžios.



Olimpinis Berlynas

Po dviejų metų prie šalies vairo stojęs A. Hitleris nesirengė atsisakyti puikios progos išreklamuoti savo režimą pasaulio bendruomenės akivaizdoje. Tiesa, kai kurių šalių sporto federacijos, baksnodamos į fiurerio antisemitizmą ir karingą retoriką, kėlė protesto bangas bei ragino perkelti žaidynės į kitą valstybę. Tačiau nacionalsocialistai sugebėjo įtikinti Olimpinį komitetą, kad po didžiulio ekonominio nuosmukio atsigaunančią Vokietiją piktavaliai šmeižia visiškai be reikalo. Esą tai bus pati puikiausia ir geriausiai organizuota sporto šventė, kokią tik galima įsivaizduoti!


Pagrindinis žiūrovas

Žaidynių rengimui naciai negailėjo nei jėgų, nei pinigų. Per du metus Berlyne išdygo naujutelaitis Olimpinis stadionas, ištisi sportiniai kompleksai. Vokiečiams būdingas organizuotumas bei kruopštumas buvo sustiprintas dešimtimis tūkstančių paklusnių, režimo mobilizuotų darbo rankų. Atvykę TOK stebėtojai viens per kitą gyrė pasiruošimą ir nuveiktus darbus.

Tačiau buvo ir kita, neafišuojama medalio pusė. Siekiant sudaryti kuo geresnį įspūdį Berlyne buvo nukabinti visi antisemitinių plakatai, o laikraščių redaktoriai bei partiniai funkcionieriai primygtinai raginti susilaikyti nuo bet kokių atviresnių, svetimšalius galinčių šokiruoti pareiškimų. Olimpinių žaidynių metu Vokietija turėjo atrodyti pačia taikiausia valstybė pasaulyje. Ir tai propagandai iš esmės pavyko.


Elitinio "Leibstandarte SS Adolf Hitler" esesininkai ilsisi prie Olimpinio stadiono. Jų funkcijos žaidynių metu - garbės sargyba bei tvarkos palaikymas.

Buvo pamiršta netgi tai, kad likus vos keliams mėnesiams iki Olimpiados Vokietijos sportininkams - žydams galutinai uždraustas dalyvavimas pirmenybėse bei šalies atstovavimas tarptautiniu mastu. Aukštų svečių netrikdė ir visur šmėžuojančios kariškos partinių smogikų uniformos, o taip pat neseniai įvykęs Reino zonos remilitarizavimas aiškiai pažeidžiant Versalio taikos sutartį.

Rugpjūčio 1 d. apie Olimpinių žaidynių atidarymą sportininkams iš keturiasdešimt septynių šalių paskelbė pats fiureris. Į dangų paleista daugybė baltų taikos balandžių.


 Kamera "Olympia - Kanone". Žaidynėse naudotos geriausios tų laikų technologijos.

Trečiajame Reiche surengta olimpiada išgarsėjo bent dviem naujovėmis. Pirmoji jų - tiesioginė atidarymo transliacija per televiziją, antroji - Graikijoje uždegtos olimpinės liepsnos nešimo estafetė. Pastarąją idėja pasiūlęs vokiečių sporto istorikas ir publicistas Carlas Diemas, kurio santykiai su nacių režimu buvo tai draugiški, tai gana įtempti. Vienok kartais teigiama, kad estafetės idėją šovė į galvą ne Diemui, o vienam iš jo buvusių patarėjų, žydų kilmės archeologui Alfredui Schiffui. Tačiau, šiaip ar taip, pirmoji olimpinio deglo nešimo estafetė surengta būtent nacistinėje Vokietijoje.

Beje, vienas olimpinių žaidynių atidarymo epizodas šiandien prisimenamas gana nenoriai. Ogi tas, kad kai kurių šalių sportininkai, įskaitant prancūzus, saliutavo tribūnoje stovinčiam A. Hitleriui pakeldami dešinę ranką.




Žaidynių akimirkos

Pačios olimpinės žaidynės praėjo gana sklandžiai. Per keturiolika dienų išdalinti 129 medalių komplektai devyniolikoje sporto rungčių. Dideliam šeimininkų džiaugsmui absoliučioje medalių įskaitoje triumfavo vokiečiai (89 medaliai), antrąją vietą užėmė JAV (56), trečią - Vengrija (16). Lietuva Berlyno žaidynėse nedalyvavo, nors mūsų krepšinio rinktinė tuomet buvo viena galingiausių pasaulyje ir neabejotina galėjo pretenduoti į pirmąsias vietas. Olimpinėse krepšinio pirmenybėse triumfavo amerikiečiai, futbolo – italai, rankinio – vokiečiai, imtynių rungtyse du aukso medalius iškovojo estų galiūnas Kristjanas Palusalu.


A. Hitleris ir įkyri gerbėja
Geriausiu Berlyno olimpiados sportininku pripažintas keturių aukso apdovanojimų nusipelnęs juodaodis lengvaatletis iš JAV Jesse Owensas, kuris neretai vadinamas žmogumi, įsiutinusiu patį A. Hitlerį. Būtent dėl to 1936 - ųjų olimpiada kartais juokais vadinama „Hitlerio - Owenso žaidynėmis“, nors, ko gero, nei vienas, nei kitas nesitikėjo pateksiantys į dar ilgai aptarinėjamą istoriją.

Netrukus po olimpinių žaidynių pasaulio žiniasklaidoje pradėjo sklisti pasakojimai, kad juodaodžio sportininko pergalės prieš „grynakraujus arijus“ taip supykdė fiurerį, kad tas atsisakė pasveikinti Owensą ir niršdamas paliko stadioną. Šis mitas pasirodė toks gajūs, kad ėmė keliauti iš laikraščio į laikraštį. Tačiau tikroji tiesa kiek kitokia.


Jesse Owenso triumfas

Fiureris paliko tribūną dar prieš amerikiečio triumfą, o kai kuriuos čempionus asmeniškai, gana trumpai sveikino tik pirmą žaidynių dieną. Pats J. Owensas vėliau teigė, kad Hitleris jam iš toli pamojavęs ranka ir per adjutantus perdavęs įrėmintą nuotrauką su savo autografu. Beje, tuometinis JAV prezidentas Harry Trumanas grįžusį namo nugalėtoją išvis ignoravo.

1936 - ųjų Berlyno vasaros žaidynės, kaip tai jau įprasta, pasibaigė santarvės ir amžinos taikos visiems dalyviams palinkėjimais. Netrukus po olimpiados vokiečių bombonešiai skris į Ispaniją troškinti generolo Francisko Franko priešų. Iki atviros Trečiojo reicho ekspansijos Europoje liko ne tiek jau daug laiko...


Diana Pachomovaitė
publikuota 15min puslapyje




**
Daugiau autorės tekstų galite rasti čia