2016 m. liepos 29 d., penktadienis

Pašto ragas ir senovės paštininkai

Daugelio Europos šalių pašto tarnybų simbolikoje vaizduojamas vadinamasis pašto ragas (vok. Posthorn). Kaipgi pučiamasis instrumentas gali būti susijęs su paštu?

Manoma, kad paštininkų ragai kilo iš signalinių galvijų supirkėjų ragų. Avykę į vietą pirkliai pradėdavo pūsti savo ragus tuo visai apylinkei pranešdami apie atvykimą.

Yra žinių kad pirmieji, ar vieni pirmųjų, XVI a. signalinius ragus pradėjo naudoti iš Lombardijos kilusių kunigaikščių von Thurn und Taxis (taip, tokia jų „pavardė“) organizuotos pašto tarnybos "Thurn-und-Taxis-Post" žygūnai.


1728 m. raižinys

Verstis korespondencijos pristatymu tarnyba pradėjo XV a. pabaigoje ir netrukus savo veiklą išplėtė po visą Vakarų Europą. Svarbiausiuose keliuose tarp didžiųjų miestų įsikūrė daugybė pašto stočių, kuriose kurjeriai keitė pavargusius žirgus ar keitėsi patys.


XVII a. pašto kurjeris

Didžiulį pelną gaunantys kunigaikščiai (pagrindiniai klientai kurių buvo Europos monarchai, didikai, amatininkų cechai) nepamiršo tobulinti ir savo tarnybos darbo. Pašto stotyse atsirado po kelis žirgus, išaugo raitų „paštininkų“ skaičius. Laiškas iš Briuselio į Paryžių keliavo 40 valandų, o iki Romos - 10-12 dienų. Neįtikėtinas tiems laikams greitis!


XIX a. pašto ragas

Žinoma, miestas ar didikas galėjo siųsti savo žygūną, tačiau pasinaudoti jau išplėtota pašto sistema buvo kur kas patogiau. Pirmiausia todėl, kad į tolimesnę kelionę išsiųstas vienišas pasiuntinys turėjo kažkur ilsėtis, pailsinti žirgą, valgyti ir numigti, o nuolat tarpinėse stotelėse besikeičiantys paštininkai galėjo nesustodami gabenti korespondenciją ištisas savaites.


Vokiškas pašto ženklas, vaizduojantis 1897 - 1925 m. paštininką

O kam kurjeriams buvo reikalingas pašto ragas?

Ogi tam, kad garsiai paskelbti apie savo atvykimą į tarpinę pašto stotį ar pasiekus adresato dvarą. Buvo sukurta ištisa signalinė rago skleidžiamų garsų sistema: pakeisti žirgą, pasikeisti žygūnams, ir pan.


Dar vienas XIX a. paštininkas


Netrukus ragas tapo neatsiejamu paštininkų atributu daugelyje šalių. XVIII a. pradžios Prūsijos įstatymai netgi draudė naudotis ragu pašto tarnybai nepriklausantiems asmenims. Ragas išliko paštininkų simbolikoje netgi tada, kai nuo pačių „posthornų“ atsisakyta. „Lietuvos paštas“ savo logo ir naudoja šį ženklą. Sutinkami jie ir miestų bei miestelių heraldikoje.  


"Lietuvos pašto" logo


"Vokiečių pašto" logo


Švedų pašto tarnyba

Heraldika


Pörnbacho miesto herbas (Bavarija, Vokietija)


Daugailių herbas (Ignalinos raj.)

**