1771 m.
Maskvoje kilo maro epidemiją. Teigiama, kad ligą atnešę iš karo
su Turkija grįžę kariai. Pradžioje ligoninėje mirė vienas
karininkas, po to ir jo gydytojas. Netrukus liga išplito visoje
Maskvoje.
1771 m.
rugpjūtį mieste mirdavo virš tūkstančio žmonių per dieną.
Lavonams iš gatvių ir namų rinkti suburti specialūs katorgininkų
būriai. Šie žmonės specialiais kabliais keldavo nuo žemės
sukniubusius kūnus ir kraudavo juos į vežimus. Įvykių
liudininkas, gydytojas Lerchė rašė, kad kūnams išvežti nepakako
nei žmonių, nei transporto, todėl mirusieji po kelias dienas
gulėdavo gatvėse.
1771 m. maras Maskvos gatvėse. XIX a. dailininko paveikslo fragmentas
Mieste kilo
didžiulis sąmyšis, žmonės rinkosi melstis prie stebuklingos
Bogoliubo Dievo Motinos ikonos, tačiau vietos dvasininkas
Ambrosijus, supratęs, kad žmonių grūstys tik dar labiau stiprina
epidemijos siautėjimą, ikoną paslėpė, o tikintiesiems liepė
nesibūriuoti.
Lavonus gatvėse rinko katorgininkai. Šiam darbui naudoti specialūs kabliai
Į tai
Maskvos gyventojai atsakė neramumais, kurių metu užpulta keletas
vienuolynų, pats Ambrosijus sučiuptas ir nužudytas, gatvėse
prasidėjo plėšimai ir pogromai.
Malšinti neramumams pasitelkta kariuomenė, aršiausi neramumų kurstytojai
pabaigė savo dienas kartuvėse. Kareiviai taip pat uždarė visus
kelius į Maskvą, kad išvažiuojantys iš miesto neišnešiotų
maro. Pagaliau maištas buvo nuslopintas, žmonėms uždrausta
burtis, be tikslo rodytis gatvėse, sergantys maru visiškai
izoliuoti nuo kitų ligonių. Maras pamažu liovėsi siautėjęs.
Dvasininko Ambrosijaus užpuolimas. Vėliau jis buvo nužudytas
