2016 m. liepos 20 d., trečiadienis

Apie 1771 m. Maskvos marą ir jį lydinčius neramumus

1771 m. Maskvoje kilo maro epidemiją. Teigiama, kad ligą atnešę iš karo su Turkija grįžę kariai. Pradžioje ligoninėje mirė vienas karininkas, po to ir jo gydytojas. Netrukus liga išplito visoje Maskvoje.

1771 m. rugpjūtį mieste mirdavo virš tūkstančio žmonių per dieną. Lavonams iš gatvių ir namų rinkti suburti specialūs katorgininkų būriai. Šie žmonės specialiais kabliais keldavo nuo žemės sukniubusius kūnus ir kraudavo juos į vežimus. Įvykių liudininkas, gydytojas Lerchė rašė, kad kūnams išvežti nepakako nei žmonių, nei transporto, todėl mirusieji po kelias dienas gulėdavo gatvėse.


1771 m. maras Maskvos gatvėse. XIX a. dailininko paveikslo fragmentas

Mieste kilo didžiulis sąmyšis, žmonės rinkosi melstis prie stebuklingos Bogoliubo Dievo Motinos ikonos, tačiau vietos dvasininkas Ambrosijus, supratęs, kad žmonių grūstys tik dar labiau stiprina epidemijos siautėjimą, ikoną paslėpė, o tikintiesiems liepė nesibūriuoti.


Lavonus gatvėse rinko katorgininkai. Šiam darbui naudoti specialūs kabliai

Į tai Maskvos gyventojai atsakė neramumais, kurių metu užpulta keletas vienuolynų, pats Ambrosijus sučiuptas ir nužudytas, gatvėse prasidėjo plėšimai ir pogromai.

Malšinti neramumams pasitelkta kariuomenė, aršiausi neramumų kurstytojai pabaigė savo dienas kartuvėse. Kareiviai taip pat uždarė visus kelius į Maskvą, kad išvažiuojantys iš miesto neišnešiotų maro. Pagaliau maištas buvo nuslopintas, žmonėms uždrausta burtis, be tikslo rodytis gatvėse, sergantys maru visiškai izoliuoti nuo kitų ligonių. Maras pamažu liovėsi siautėjęs.


Dvasininko Ambrosijaus užpuolimas. Vėliau jis buvo nužudytas