2016 m. birželio 3 d., penktadienis

VII a. Frenkso dėžutė

Frenkso dėžutė – taip vadinama VII - VIII a. banginio kaulo skrynelė, kuri rasta XIX a. viduryje per kasinėjimus Vidurio Prancūzijoje. Skrynelę aptiko anglų muziejininkas bei senybių rinkėjas Augustas Frenksas. Vėliau senojo meno kūrinys perduotas Britų muziejui. Manoma, kad dirbinys pagamintas VII a. Nortumbrijoje. 



Frenkso dežutė Britų muziejuje

Tiesa, į Frenkso rankas pateko keturios skrynelės sienelės ir dalis dangčio. Likusioji dangčio dalis rasta Italijoje ir mūsų dienomis ją galima pamatyti viename Florencijos muziejų. 


Dangtis Florencijos muziejuje

Skrynelės išmatavimai 22,9×19 cm, jos aukštis - 10,9 cm. Kažkada buvę pritvirtinti sidabro apkaustai dingę. Raižyboje persipynę germaniški, romėniški, krikščioniški siužetai. Matomi įrašai anglosaksų runomis ir lotynišku raidynu.

Priekinėje sienelės pusėje vaizduojamas Trijų Karalių (pastarieji įvardinti MAGI - magai, kerėtojai) nusilenkimas Kūdikėliui Kristui bei pagoniška scena iš Edos - pasakojimas apie kalvį Volandą.

Taip pat skaitomas užrašas anglosaksų kalba: „Žuvis skrodė vandenį (prie) uolėtų krantų. Valdovas persigando kai ant akmenų buvo išmesti banginio griaučiai“ (fisc flodu ahof   on fergen-berig / warþ gas-ric grorn   þær he on greut giswom / hronæs ban). 


Priekinė sienelė

Ant skrynelės dangčio pavaizduotas legendinis herojus Egilis, ginantis pilį nuo priešų. Tai liudija užrašas runomis „ægili“.


Skrynelės dangtis

Kairioje sienelėje – romėnų mitologijos vaizdai ir užrašas: „Romulas ir Remas, du broliai, maitinami vilkės toli nuo savo gimtinės“.


Kairioji sienelė 


Dešinioji sienelė

Ant galinės sienelės pavaizduotas Jeruzalę puolančio imperatoriaus Tito kariai: „Čia Titas kovoja prieš žydus. Gyventojai bėga iš Jeruzalės“. 


Galinė sienelė