2016 m. birželio 20 d., pirmadienis

Kur ir kaip atsirado futbolas?

Neabejotinai, futbolas - pati populiariausia sporto šaka pasaulyje, nors Lietuvoje jis ir nusileidžia krepšiniui. Futbolas vienija šimtus milijonų, o gal net milijardus gerbėjų. Futbolas - tai ne tik sportas, bet ir viena didžiausių pasaulyje verslo industrijų. 

Prasidėjus 2016 m. Europos čempionatui futbolo tema vėl mirguliuos pagrindinėse laikraščių bei naujienų portalų antraštėse. Na, o mes atsigręžkime į šio žaidimo su kamuoliu istoriją. Kur ir kaip atsirado futbolas?


1871 m. raižinys

Toks futbolas, kokį esame įpratę matyti, užgimė Anglijoje antrojoje XIX a. pusėje. Nors žodelis „užgimė“ galbūt čia galbūt ne visai tinka; veikiau galų gale susitarta dėl begalės skirtingai suprantamų taisyklių suvienodinimo. O tų taisyklių iš ties buvo begalės, kaip ir lauko žaidimų su kamuoliu variantų. Savitus ankstyvuosius „futbolus“ Ūkanotame Albione žaidė ne tik kiekvienas miestas, bet ir kiekvienas kaimas. 


Reljefas, vaizduojantis žaidimą su kamuoliu. Senovės Graikija

Ankstyvąsias futbolo ištakas nustatyti be galo sudėtinga. Juk kas gali tiksliai pasakyti, kada į skirtingas komandas pasidalinusiems varžovams kilo mintis spardyti skudurų gniutulą ar kimšta stambaus gyvulio pūsle? Ne tik spardyti, bet ir griebti rankomis, perduoti, mesti, vienokiais ar kitokiais būdais pulti kamuolį varantį varžovą. Apie komandinius žaidimus su kamuoliu užsimena tiek romėnų, tiek viduramžių Europos šaltiniai. Ir jie visi gali būti laikomi tiesioginiais ar netiesioginiais šiuolaikinio futbolo protėviais.


XIX a. futbolo kamuolys

Į futbolą panašių senovės žaidimų populiarumą, ko gero, sąlygojo tai, kad norintiems žaisti nereikia jokios specialios įrangos: lazdų, tinklų, stulpų. Vartų riboms pažymėti pakako dviejų akmenų, o žaidžiama galėjo būti tiek miesto aikštėje, tiek atviroje lygesnėje pievoje. Pavyzdžiui, norint sužaisti kokį kriketą, reikalingas specialus inventorius. O futbolui to nereikia, todėl jis neįtikėtinai populiarus net skurdžiausiose pasaulio kraštuose. Vienintelis reikiamas dalykas – nagingo odininko pasiūtas ar pačių pasigamintas kamuolys. 

XIX a. Anglijoje pirminius regbio ir futbolo hibridus žaidė tiek jaunas, tiek senas. Tiek turtingas, tiek vargšas. Jie sutraukdavo daugybę žiūrovų, kurie lažindavosi tarpusavyje iš pinigų dėl varžybų baigties. Kai kuriuose žaidimuose vyravo smūgiai ir kamuolio perdavimai kojomis, kitur - priešingai – rankomis. Kiekvienoje vietovėje rungtyniauta skirtingai. Žinoma, rengti varžybas tarp tolėliau gyvenančių komandų, dėl skirtingo taisyklių supratimo, buvo gana problematiška, nes jas reikėjo nuolat derinti tarpusavyje. Tad bendresnių, visuotinai pripažintų taisyklių sukūrimas buvo tik laiko klausimas. 


1891 m. futbolo rungtynės

1846 m. po ilgų, karštų, kelių aukštųjų mokyklų atstovų debatų pasirodė vadinamosios Kembridžo taisyklės. Jų tekstas neišliko, bet sprendžiant iš vėlesnių, kiek pakoreguoti variantų, tai buvo pati pradžia, bet dar ne visai mums įprastas futbolas. 1862 m. Kembridžo futbolininko Johno Charleso Thringo sudarytose taisyklėse, pavadinimu „Pats paprasčiausias žaidimas“, numatyta, kad žaisti galima ne tik kojomis, bet ir rankomis. Tačiau pagautas kamuolys turėjo būti tučtuojau numestas po kojomis. Dar vienas skirtumas nuo šiuolaikinio futbolo buvo tas, kad kamuolį į aikštę grąžindavo jį už šoninės linijos nuspyręs žaidėjas. Kiek šiurkštesnis, labiau kontaktinis buvo ir pats žaidimas, nors kišti varžovui koją ir spardyti per jas buvo uždrausta. Žaidėjų skaičius vienoje komandoje taip pat buvo skirtingas, kol pagaliau apsistota ties vienuolika aikštės žaidėjų. Pastarąją taisyklę pirmasis pradėjo taikyti seniausiu pasaulyje laikomas Šefildo miesto klubas. 


1890 m. Seniausio pasaulyje Šefildo klubo sportininkai

1863 m. prieš metus įkurtos Anglijos futbolo asociacijos nariai balsų dauguma nusprendė dar labiau apriboti galimybę gaudyti kamuolį ir jį perduoti rankomis, kas sąlygojo vis didesnį futbolo ir regbio išsiskyrimą. Teisė nešti kamuolį rankose palikta tik vartininkui.

Įdomu tai, kad įsikūrus Asociacijai, naujasis futbolo variantas pradėtas vadinti Asociacijos futbolu (angl. Association football), kuris vėliau išsikraipė iki „soccer“. Tai paaiškina, kodėl kai kuriose anglakalbėse šalyse mums įprastas futbolas vadinamas sokeriu, o futbolu – į regbį panašesnį sporto žaidimai.

Kurį laiką dvi sporto šakos, futbolas ir regbis, Anglijoje buvo vienodai populiarios, tačiau kuo toliau, tuo labiau žmonių širdys krypo prie mažiau brutalaus, labiau galantiško futbolo. Ne paskutinį vaidmenį čia suvaidino ir aktyvūs futbolo populiarintojai, nuolat mezgę kontaktus su klubais, kurie dar blaškėsi tarp futbolo ir regbio, siūlydami perimti būtent jų taisyklės.


1872 m. Williamo Ralstono piešinys, vaizduojantis pirmąsias oficialias rungtynes tarp Anglijos ir Škotijos

1872 m. lapkričio 30 d. tarp Anglijos ir Škotijos komandų įvyko pirmasis istorijoje oficialus tarptautinis „asociacijos futbolo“ mačas, kuris pasibaigė lygiosiomis – 0:0.

Beje, iki pat 1885 m. futbolas buvo išimtinai mėgėjiškas sportas. Anglijos futbolo asociacija netgi buvo numačiusi šalinti žaidėjams pinigus mokančius klubus iš šalies pirmenybių. 1883 m. toks likimas ištiko „Preston North End“ komandą, tačiau paaiškėjo, kad pinigus moka kone visi žymesni klubai. Jau vien todėl, kad sportininkai galėtų nuolat treniruotis, savo pergalėmis pritraukti daugiau žiūrovų ir nešti pelną tiems patiems klubams, užuot žlugdę talentą kur nors prie gamyklos staklių.

Supratusi, kad beprasmiška drausti tai, kas slapčia jau senokai tapo norma, Asociaciją legalizavo profesionalų futbolą.

Diana Pachomovaitė
   publikuota 15min svetainėje

 



**
**