2016 m. birželio 25 d., šeštadienis

Komunistinė kremacija

Tai – ne induistų mirusiųjų deginimo apeigos prie Gango upės, o komunisto Ševkuno kremavimas 1924 m. Čitoje. Tuomet buvo privisę raudonųjų ideologų, kurie teigė, kad laidojimas žemėje – kvaila krikščioniška tradicija. O štai sudeginimas – grynai komunistinis velionio „palydėjimas“. 

Mirusiųjų kremavimo atvejų būta dar carinėje Rusijoje. Tiesa, čia žmonių kūnai deginti išimtiniais atvejais ir dažniausiai sanitariniais sumetimais (infekuoti pavojingomis ligomis, ir pan.). Komunistai kremavimui suteikė ideologinį atspalvį. Mat ateistinė propaganda rado kaip prikibti ir prie laidojimo žemėje tradicijos...

Iškart po bolševikų perversmo Rusijoje įsteigti keli krematoriumai, tačiau norinčių juose sudeginti artimųjų palaikus beveik neatsirasdavo. Kad ir kiek komunistų valdžia populiarino kremavimo idėjos „progresyvumą“, gana religinga liaudis nesileido į jokias kalbas.

1927 – 1932 m. čia veikė net „Kremavimo idėjų populiarinimo draugiją“, kuri glaudžiai bendradarbiavo su „Kovingųjų bedievių judėjimu“ (apie jį skaitykite čia). Kartais idėjiniai komunistai ryždavosi parodyti pavyzdį visuomenei kremuodami mirusių savo kolegų kūnus. Jei krematoriumo šalia nebuvo, degino taip, kaip matome nuotraukoje. Su vėliavomis ir bolševikinėmis giesmėmis. 


**