Apie spaudos ukrainiečių kalba draudimą

Kiekvienas bent minimaliai susipažinęs su Lietuvos istorija žino, kad cariniais laikais vyko krašto rusinimas, kurio metu galiojo lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas. Bet ar žinote, kad panašūs draudimai palietė ir ukrainiečių kalbą?

1876 m. gegužės 30 d. Vokietijos Bad – Emso mieste viešintis caras Aleksandras II - asis pasirašė vadinamąjį Emso įsaką. Jame buvo skelbiama:

- Be ypatingo Vyriausiosios spaudos reikalų valdybos leidimo neleisti įvežti į Imperijos teritoriją užsienyje spausdintas knygas ir brošiūras mažarusių tarme (taip cariniais laikais vadinta ukrainiečių kalba).

- Imperijos teritorijoje uždrausti knygų bei vertimų mažarusių kalba spausdinimą. Išimtį sudaro tik:

a) Originalūs dokumentai bei senieji rašto paminklai; b) originalūs grožiniai kūriniai mažarusių tarme, kurių publikavimą patvirtino Vyriausioji spaudos reikalų valdyba.

- Uždrausti viešus vaidinimus bei skaitymus mažarusių tarme, o taip pat dainų tekstų su natomis leidybą.

Caro pasirašytas Emso įsakas buvo nukreiptas prieš tuomet vis stiprėjantį „ukrainofilų judėjimą“ ir prieš ukrainietiškų knygų importą iš Austrijos – Vengrijos imperijai priklausiusios Galicijos. Griežtos sankcijos turėjo nuslopinti tautinį ukrainiečių pakilimą, tačiau gavosi viskas atvirkščiai – jis tik sustiprėjo. Būtent tuomet „ukrainofilų“ centras iš Kijevo persikėlė į užsienį - Vakarų Ukrainą. Rusų istorikas - emigrantas Georgijus Vernadskis rašė, kad Emso potvarkis buvo netoliageriškas, žalingas sprendimas, tik sustiprinęs priešpriešą tarp didžiarusių (rusų) ir mažarusių (ukrainiečių).

Ukrainiečių kalbą varžantis įstatymas formaliai galiojo iki 1905 metų. 

Caras Aleksandras II -asis 

**

Tekstai Jums!