2016 m. gegužės 25 d., trečiadienis

Odos dyrimas

Odos dyrimas – labai senas, mirtimi pasibaigdavęs kankinimo būdas. Dar Senojoje Asirijoje oda lupta karo belaisviams ir maištininkams. Čia ji būdavo prikalama prie miesto vartų. 

Vakarų Europoje, nors ir nedažnai, taip bausti išdavikai, o taip pat sukčiai. Odą dirdavo tiek nuo gyvų kūnų, tiek nuo lavonų. Žinoma, ši barbarybė atsispindėjo ne tik legendose, bet ir senajame mene.


Senovinis reljefas. Odos dyrimas Asirijoje. 700 - 692 m. pr. Kr. 


Odos dyrimas nuo liemens. Samuel Clarke "General Martyrologie", 1651 m.


Odos dyrimas nuo galvos ir veido (iš ten pat)


Peilis odai dirti. Saugomas Britų muziejuje. Datuojamas romėnų viešpatavimo Britanijoje laikotarpiu.

Taip pat išlikę nemažai piešinių, vaizduojančių odos nunerimą legendiniam Marsijui. 

Kartą satyras Marsijas rado prakeiktą fleitą. Jis pramoko ja nuostabiai groti ir nepabūgo mesti iššūkio pačiam dievui Apolonui. Tokios puikybės supykdytas Apolonas liepė pririšti Marsiją prie medžio ir gyvam nudirti odą. Pasak legendos, pasigirdus fleitos muzikai satyro oda pradėdavo judėti lyg šoktų.


Giulio Romano, 1525–1535 m. 


  Hans Friedrich Schorer, 1609 m.


  Antonio de Bellis, 1616-1658 m.

Taip pat dažnai vaizduota Apaštalo Baltramiejaus kankinystė. 

Po Kristaus mirties Baltramiejus skelbė Dievo žodį visuose Artimuosiuose Rytuose, o po to nuvyko į Armėniją. Čia jis atvertė į "tikrąjį tikėjimą" armėnų karalių, tačiau pagonių buvo sučiuptas ir nukankintas nulupant odą. 


Schedelsche Weltchronik, 1493 m. 


Apaštalas Baltramiejus su savo oda rankose. Matteo di Giovanni, 1480 m.


Baltramiejaus oda. Lucas Cranach the Elder, 1510 - 1515 m.


Apaštalas Baltramiejus ant odlupių stalo. Stefan Lochner, 1481 - 1500 m.



Jose de Ribera, 1624 - 1642 m.


XVI a. beodžio Apaštalo Baltramiejaus statula Milano katedroje.


Na, o apie šitą nuostabųjį paveikslą buvo rašyta čia