JAV
kariuomenės inžinerijos korpusas pastatė 180-ies metrų ilgio užtvanką per
Niagaros upę, kuri nukreipė vandenį nuo žymiojo krioklio. Tam
panaudota 27800 tonų akmenų. 1969 metais birželio 12 d. krioklys
liko be vandens. Pažiūrėti į „neveikiantį“ gamtos stebuklą
plūdo minios turistų.
Krioklio dugnas atrodė
kaip uolėta dykuma. Inžinieriai nusprendė pašalinti visas uolų
nuolaužas, kritusias dugnan 1931 ir 1954 m. griūčių metu. Manyta,
kad jei griūčių daugės ir nuolaužų kalnas augs, ilgainiui
gražusis krioklys tiesiog nustos egzistavęs. Milžiniškus akmenis
liautasi šalinti lapkričio mėnesį, kadangi tai pasirodė pernelyg
brangu.
Užtat karo inžinieriai
ištyrė upės dugną, norint sustabdyti eroziją pažeidžiamiausios
vietos uolų sienoje buvo sutvirtintos specialiais sraigtais bei
kabėmis. Prieš žiemą darbai buvo pabaigti, laikina Niagaros
užtvanka išardyta ir lapkričio 25 d., stebint tūkstančiams
žiūrovų, vanduo vėl užplūdo krioklį.
Su vandeniu
