2016 m. balandžio 16 d., šeštadienis

Heinrichas Himmleris jį pažinojusių akimis

Ko gero, iš visų nacių Vokietijos fiurerių Heinricho Himmlerio (1900 – 1945 m.) asmenybė labiausiai apipinta paslaptimis. Jis buvo „Juodojo SS ordino“ bei Trečiojo reicho policijos vadovas, žmogus, tiesiogiai kūręs koncentracijos stovyklų tinklą ir atsakingas už „galutinį žydų klausimo sprendimą“. 

Nepaisant to, kad Himmleris garsėjo tiesiog stebėtinu pedantiškumu ir buvo laikomas sausu technokratu be vaizduotės, jis domėjosi tokiais dalykais kaip senųjų germanų pagonybė, viduramžių riterių ordinų istorija, įvairiomis mistinėmis arijų kilmės teorijomis. Tarp Trečiojo reicho vadovų H.Himmleris laikytas bene didžiausiu antisemitu ir „rasinio grynumo“ šalininku, nuoširdžiai tikėjęs savo išskirtine misija SS vadovo poste.

1945 m., patekęs į vakarų sąjungininkų nelaisvę, H. Himmleris nusižudė.
Žmonės, bendravę su Himmleriu tiesiogiai, apie jo asmenybę paliko tokius atsiminimus:


„Partija niekuomet nepripažins Himmlerio. O ir apskritai jis - visiškai nekūrybinga asmenybė“ 
(žodžiai priskiriami A. Hitleriui).

Šis žmogus – piktoji Hitlerio šmėkla. Šaltas, viską apskaičiuojantis, trokštantis valdžios. Jis, ko gero, buvo labiausiai tikslo siekianti ir tuo pat metu pikčiausia Trečiojo reicho figūra“
(Friedrichas Hoßbachas, buvęs Adolfo Hitlerio adjutantas).


Du fiureriai

Šiam žmogui būdingas hipertrofuotas subordinacijos jausmas, siaurakaktiškas įsakymų vykdymas, nežmoniškas metodiškumas su automatizmo elementais“
(Carlas Jacobas Burckhardtas, Tautų lygos komisaras Dancigo klausimais).

„Man niekada nepavykdavo pagauti Himmlerio žvilgsnio. Jo akys nuolat lakstė ir mirksėjo, besislėpdamos po akinių stiklais. Ir dabar jos žvelgia į mane tiesiai iš nuotraukos. Jei ką jose ir įžvelgiau, tai tik klastą“
(Alfredas Rosenbergas, vienas svarbiausių nacizmo ideologų).


 Laisvalaikio hobis

„Jis man pasirodė panašus į inteligentišką kaimo mokytoją, kuris visiškai nelinkęs į prievartą. Himmleris pasižymėjo įdėmaus klausytojo talentu. Tai buvo žmogus be nervų“
(Walteris Robertas Dornbergeris, vokiečių raketų inžinierius, generolas – leitenantas).

„Nepastebėjau jame nieko demoniško. Jis buvo gana malonus, parodė, kad turi humoro jausmą. Tiesa, tas jo humoras dažomas ganėtinai niūriomis spalvomis, tačiau norėdamas pakelti bendrą nuotaiką Himmleris su malonumu griebdavosi anekdotų“
(Folke Bernadotte, vienas Tarptautinio Raudonojo kryžiaus komiteto vadovų).


Himmleris Dachau koncentracijos stovykloje

„Himmlerio kalbos man priminė karingos demagogijos, kasdienių užstalės pasiplepėjimų ir fanatiško sektanto pamokslų mišinį“
(Albertas Krebsas, 1926 – 1928 m. Hamburgo gauleiteris).

Kad ir ką žmonės kalbėtų apie mano tėvą, man jis buvo pats geriausias mylintis tėvas“
(Gudrun Himmler – Burwitz, vyresnioji H.Himmlerio duktė).


Tėvas su dukra

„Himmleris – paprasto mokytojėlio ir siautulingo pamišėlio hibridas“
(Albertas Speeras, Trečiojo reicho architektas, Ginkluotės ir karinės pramonės reichsministras).


SS reichfiureris inspektuoja karo belaisvių stovyklą

Himmleris – tai kažkoks anapusinis reiškinys“
(taip SS reichfiureri apibūdino Heinzas Guderianas – Vermachto generolas – pulkininkas, tankų karo specialistas, 1945 m. ėjęs Generalinio sausumo kariuomenės štabo viršininko pareigas.

Tas žmogus buvo pasirengęs nuolat pasitarnauti fiureriui. Jis skyrė labai daug dėmesio smulkioms detalėms, tačiau impulsyvumo pagautas galėjo pasirašyti toli siekiantį įsakymą“
(Adolf Eichmann, už „žydų klausimo sprendimą“ atsakingas gestapo skyriaus viršininkas).


Himmlerio kūnas po savižudybės 

**
Uždrausta totalitarinė simbolika šiame įraše pateikiama pažintiniais ir šviečiamaisiais, o ne propagandos tikslais!