Ko gero, iš
visų nacių Vokietijos fiurerių Heinricho Himmlerio (1900 – 1945
m.) asmenybė labiausiai apipinta paslaptimis. Jis buvo „Juodojo SS
ordino“ bei Trečiojo reicho policijos vadovas, žmogus, tiesiogiai
kūręs koncentracijos stovyklų tinklą ir atsakingas už „galutinį
žydų klausimo sprendimą“.
Nepaisant to, kad Himmleris garsėjo
tiesiog stebėtinu pedantiškumu ir buvo laikomas sausu technokratu
be vaizduotės, jis domėjosi tokiais dalykais kaip senųjų germanų
pagonybė, viduramžių riterių ordinų istorija, įvairiomis
mistinėmis arijų kilmės teorijomis. Tarp Trečiojo reicho vadovų H.Himmleris laikytas bene didžiausiu antisemitu ir „rasinio grynumo“ šalininku, nuoširdžiai tikėjęs savo išskirtine misija SS vadovo poste.
1945 m., patekęs
į vakarų sąjungininkų nelaisvę, H. Himmleris nusižudė.
Žmonės,
bendravę su Himmleriu tiesiogiai, apie jo asmenybę paliko tokius
atsiminimus:
„Partija
niekuomet nepripažins Himmlerio. O ir apskritai jis - visiškai
nekūrybinga asmenybė“
(žodžiai priskiriami A. Hitleriui).
„Šis
žmogus – piktoji Hitlerio šmėkla. Šaltas, viską
apskaičiuojantis, trokštantis valdžios. Jis, ko gero, buvo
labiausiai tikslo siekianti ir tuo pat metu pikčiausia Trečiojo
reicho figūra“
(Friedrichas
Hoßbachas, buvęs Adolfo Hitlerio
adjutantas).
Du fiureriai
„Šiam
žmogui būdingas hipertrofuotas subordinacijos jausmas,
siaurakaktiškas įsakymų vykdymas, nežmoniškas metodiškumas su
automatizmo elementais“
(Carlas
Jacobas Burckhardtas, Tautų lygos komisaras Dancigo klausimais).
„Man niekada nepavykdavo pagauti Himmlerio žvilgsnio. Jo akys nuolat lakstė ir mirksėjo, besislėpdamos po akinių stiklais. Ir dabar jos žvelgia į mane tiesiai iš nuotraukos. Jei ką jose ir įžvelgiau, tai tik klastą“
(Alfredas
Rosenbergas, vienas svarbiausių nacizmo ideologų).
Laisvalaikio hobis
„Jis
man pasirodė panašus į inteligentišką kaimo mokytoją, kuris
visiškai nelinkęs į prievartą. Himmleris pasižymėjo įdėmaus
klausytojo talentu. Tai buvo žmogus be nervų“
(Walteris
Robertas Dornbergeris, vokiečių raketų inžinierius, generolas –
leitenantas).
„Nepastebėjau jame nieko demoniško. Jis buvo gana malonus, parodė, kad turi humoro jausmą. Tiesa, tas jo humoras dažomas ganėtinai niūriomis spalvomis, tačiau norėdamas pakelti bendrą nuotaiką Himmleris su malonumu griebdavosi anekdotų“
(Folke
Bernadotte, vienas Tarptautinio Raudonojo kryžiaus komiteto vadovų).
Himmleris Dachau koncentracijos stovykloje
„Himmlerio
kalbos man priminė karingos demagogijos, kasdienių užstalės
pasiplepėjimų ir fanatiško sektanto pamokslų mišinį“
(Albertas
Krebsas, 1926 – 1928 m. Hamburgo gauleiteris).
„Kad
ir ką žmonės kalbėtų apie mano tėvą, man jis buvo pats
geriausias mylintis tėvas“
(Gudrun
Himmler – Burwitz, vyresnioji H.Himmlerio duktė).
Tėvas su dukra
„Himmleris
– paprasto mokytojėlio ir siautulingo pamišėlio hibridas“
(Albertas
Speeras, Trečiojo reicho architektas, Ginkluotės ir karinės
pramonės reichsministras).
SS reichfiureris inspektuoja karo belaisvių stovyklą
„Himmleris
– tai kažkoks anapusinis reiškinys“
(taip
SS reichfiureri apibūdino Heinzas Guderianas – Vermachto generolas
– pulkininkas, tankų karo specialistas, 1945 m. ėjęs Generalinio
sausumo kariuomenės štabo viršininko pareigas.
„Tas
žmogus buvo pasirengęs nuolat pasitarnauti fiureriui. Jis skyrė
labai daug dėmesio smulkioms detalėms, tačiau impulsyvumo pagautas
galėjo pasirašyti toli siekiantį įsakymą“
(Adolf
Eichmann, už „žydų klausimo sprendimą“ atsakingas gestapo
skyriaus viršininkas).
Himmlerio kūnas po savižudybės
**
Uždrausta totalitarinė simbolika šiame įraše
pateikiama pažintiniais ir šviečiamaisiais, o ne propagandos
tikslais!
