Užeigą
reiškianti svetimybė „knaipė“ atėjo iš XVIII a. Vokietijos
miestiečių žargono. Kilo iš vokiečių aukštaičių
veiksmažodžio kneipen, kuris reiškia ne tik „suspausti“ ar
„susispausti“, bet ir „įžnybti“.
Tai yra, pirmosios knaipės
buvo palyginti mažos smuklės, tačiau į kurias paprastai
sugužėdavo daugybė norinčių išgerti ir pabendrauti. Tad „piko
valandomis“ knaipėse buvo gana ankšta ir sudėtinga
prasisprausti. Iš čia ir pavadinimas.
Į daugelį knaipių nuolat rinkosi ta pati publika, dažnai – savininko draugai ir pažįstami. Senosios Vokietijos knaipės paprastai būdavo atidaromos po pietų ir dirbo iki 23 val.
Į daugelį knaipių nuolat rinkosi ta pati publika, dažnai – savininko draugai ir pažįstami. Senosios Vokietijos knaipės paprastai būdavo atidaromos po pietų ir dirbo iki 23 val.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą