Žodis "knaipė"

Užeigą reiškianti svetimybė „knaipė“ atėjo iš XVIII a. Vokietijos miestiečių žargono. Kilo iš vokiečių aukštaičių veiksmažodžio kneipen, kuris reiškia ne tik „suspausti“ ar „susispausti“, bet ir „įžnybti“. 

Tai yra, pirmosios knaipės buvo palyginti mažos smuklės, tačiau į kurias paprastai sugužėdavo daugybė norinčių išgerti ir pabendrauti. Tad „piko valandomis“ knaipėse buvo gana ankšta ir sudėtinga prasisprausti. Iš čia ir pavadinimas.

Į daugelį knaipių nuolat rinkosi ta pati publika, dažnai – savininko draugai ir pažįstami. Senosios Vokietijos knaipės paprastai būdavo atidaromos po pietų ir dirbo iki 23 val.