2016 m. kovo 22 d., antradienis

Winstonas Churchillis apie islamo negeroves

Ir vėl džihadistų organizuoti teroro išpuoliai, vėl aukos. Europa, matyt, taip ir prigers savo pačios bejėgystės liūne. Na, o šiam vakarui tiesiog įkelsiu Winstono Churchillio citatą iš jo 1899 m. pasirodžiusios knygos „Upės karas“, kuria tuometinis jaunas Britų imperijos karininkas ir būsimasis pasaulinio lygio politikas parašė grįžęs iš Sudano.

Kokie atstumiantys tie užkeikimai, kuriais mahometonybė ženklina savo pasekėjus! Kartu su fanatiška beprotybe, kuri tokia pat pavojinga kaip šuns pasiutimas, justi ir ta siaubinga fatališka apatija. To pasekmės akivaizdžios daugelyje šalių. Neprotingi įpročiai, aplaidi žemės ūkio sistema, atsilikę prekybos metodai ir turto nesaugumas egzistuoja visur, kur valdo ir gyvena Pranašo pasekėjai. Degradavęs jausmingumas atima iš gyvenimo jo grožį bei tobulybę. Tas faktas, kad pagal mahometonų įstatymus bet kuri moteris turi priklausyti vyrui kaip absoliuti jo nuosavybė – arba kaip vaikas, arba kaip žmona, arba kaip sugulovė – tik vilkins galutinį vergijos panaikinimą iki to laiko, kol šis tikėjimas nenustos būti didžia jėga žmonių tarpe. Pasaulyje nėra galingesnės jėgos stabdančios bet kokį progresą. Mahometonybė nesilpsta. Ji jau paplito Centrinėje Afrikoje ir augina bebaimius karius kiekviename žingsnyje. Ir jei krikščionybės negintų stiprios mokslo rankos, kurių islamas neįstengė įveikti, šiandienos Europos civilizacija galėtų pražūti lygiai taip, kaip žuvo Senoji Roma*“

Winston Spencer Churchill, „The River War“ (Upės karas), 1899 m.


*Istorinė W. Churchillio citata pateikta pažintiniais tikslais ir nėra nukreipta prieš musulmonų tikėjimą išpažįstančius žmones. Churchillis smerkė radikalias dalies musulmoniško pasaulio nuostatas, kone fanatišką pasipriešinimą bet kokiam progresui, bet ne patį tikėjimą savaime.

Nuotrauka:
Winstonas Churchillis 1895 m.