Romos
pretorijos gvardija iš pradžių suburta kaip asmeninė karo vadų
apsauga, tačiau imperijos laikais virto tiesiogiai cezariams
pavaldžia valstybine „vidaus kariuomene“.
Pretorionas. Senovinis reljefas
Oktaviano
Augusto laikais suburtos devynios pretorionų kohortos, iš kurių
trys (po 1000 karių) dislokuotos Romoje. Netrukus į pretorijos
gvardijos sudėtį įsiliejo miesto policija, tad kohortų skaičius
padidėjo iki keturiolikos. Pretorijos gvardijai vadovavo pretorijos
prefektas – be galo svarbi politinė imperijos figūra.
Prieš valdant
Septimijui Serverui gvardijoje tarnavo tik gimusieji Italijoje.
Pretorionų tarnyba truko 16 metų (kariuomenėje - 25 metus), jie
gaudavo didesnį atlygį ir naudojosi aukštesnė visuomenine
padėtimi už paprastus legionierius.
Imperijos laikais pretorijos gvardiečiai nešiojo purpurinius skydus (legionieriai paprastai - raudonus).
Imperijos laikotarpiu pretorionai tapo intrigų, konspiracijos, neištikimybės bei priesaikos laužymo simboliu, kadangi dažnai stojo populiaresnio, stipresnio ir klastingesnio kandidato į sostą pusėn.
Po Marko
Aurelijaus valdymo pretorijos gvardiečių reputacija galutinai
pašlijo: liaudyje jie pradėti vadinti samdomais žudikais.
Nenuostabu, juk pretorijos gvardija tiesiogiai prisidėjo
susidorojant su imperatoriais Kaligula, Komodu, Karakala.
Kadras iš legendinio filmo "Gladiatorius" (2000 m.), kuriame pagrindinį herojų apsupa pretorijos gvardiečiai.
Imperatorius
Konstantinas Didysis panaikino pretorionų tarnybą, vietoje jos
įkurdamas Auxilia palatina. Taip pat jis sugriovė gvardiečių stovyklą
Romoje kaip nuolatinį maišto bei ištvirkimo lizdą.
