Romos pretorijos gvardija

Romos pretorijos gvardija iš pradžių suburta kaip asmeninė karo vadų apsauga, tačiau imperijos laikais virto tiesiogiai cezariams pavaldžia valstybine „vidaus kariuomene“.

Pretorionas. Senovinis reljefas

Oktaviano Augusto laikais suburtos devynios pretorionų kohortos, iš kurių trys (po 1000 karių) dislokuotos Romoje. Netrukus į pretorijos gvardijos sudėtį įsiliejo miesto policija, tad kohortų skaičius padidėjo iki keturiolikos. Pretorijos gvardijai vadovavo pretorijos prefektas – be galo svarbi politinė imperijos figūra.

Prieš valdant Septimijui Serverui gvardijoje tarnavo tik gimusieji Italijoje. Pretorionų tarnyba truko 16 metų (kariuomenėje - 25 metus), jie gaudavo didesnį atlygį ir naudojosi aukštesnė visuomenine padėtimi už paprastus legionierius.

Imperijos laikais pretorijos gvardiečiai nešiojo purpurinius skydus (legionieriai paprastai - raudonus).

Imperijos laikotarpiu pretorionai tapo intrigų, konspiracijos, neištikimybės bei priesaikos laužymo simboliu, kadangi dažnai stojo populiaresnio, stipresnio ir klastingesnio kandidato į sostą pusėn.

Po Marko Aurelijaus valdymo pretorijos gvardiečių reputacija galutinai pašlijo: liaudyje jie pradėti vadinti samdomais žudikais. Nenuostabu, juk pretorijos gvardija tiesiogiai prisidėjo susidorojant su imperatoriais Kaligula, Komodu, Karakala. 

Kadras iš legendinio filmo "Gladiatorius" (2000 m.), kuriame pagrindinį herojų apsupa pretorijos gvardiečiai. 

Imperatorius Konstantinas Didysis panaikino pretorionų tarnybą, vietoje jos įkurdamas Auxilia palatina. Taip pat jis sugriovė gvardiečių stovyklą Romoje kaip nuolatinį maišto bei ištvirkimo lizdą.