Paminklas
riteriui su pakeltu kalaviju – viduramžių miesto laisvės
simbolis. Rolando statulos sutinkamos ne tik Vokietijoje, bet ir Vidurio bei Rytų Europoje. Dažniausiai
jos gamintos iš smiltainio ar medžio; jų aukštis skirtingas –
nuo pustrečio iki šešių metrų.
Viduramžiais
Rolando statulos statytos centrinėse aikštėse kaip miestiečių
laisvės ženklas. Šie miestai paprastai vadinti „Rolando
miestais“. Statula reiškė, kad miestas gali laisvai vystyti
prekybą ir gyventi pagal savo įstatymus. Ji taip pat simbolizavo ekonominį gerbūvį.
Karolio
Didžiojo laikais markgrafas Rolandas, dėl savo žygdarbių, tapo
riteriškų sakmių bei liaudies herojumi. Ir jei pačios
ankstyviausios statulos Pietų Europoje buvo savotiškas
krikščionybės simbolis, tai vėliau narsusis Rolandas pradėjo
įkūnyti miestiečių kovą prieš Bažnyčios kišimąsi į jų reikalus.
Pirmieji „rolandai“ iškilo ten kur galiojo XIII a. pradžios
teisyno, „Saksų veidrodžio“, normos.
**
Išsamiai apie riterį Rolandą, jo simboliką ir statulas lietuviškai skaitykite čia
