„Lady
Godiva“ - bene žymiausias britų dailininko Johno Malero Colliero
paveikslas, kurį jis nutapė 1898 m. Paveiksle pavaizduota ant žirgo
per tuščią miestą jojanti nuoga moteris. Iš kur gi toks keistas
siužetas? Ogi jis susijęs su senovine legenda.
Grafienė
Godiva (1010 – 1067 m.) buvo anglosaksų Mersijos erlo Leofriko
žmona. Didikas garsėjo gobšumu, tad savo pavaldinius spaudė
nepakeliamais mokesčiais. Kad ir kiek geroji Godiva maldavo vyro
palengvinti žmonių dalią, tas niekuomet nesutikdavo.
John Maler Collier, "Lady Godiva" (1898 m.)
Kartą
puotos metu pasigėręs Leofrikas pareiškė, kad sumažins
mokesčius jei pamaldžioji jo žmona išjos į Koventrio miesto
gatves nuoga ant žirgo. Didikas buvo tikras, kad sutuoktinė
niekuomet nesiryš tokiam žingsniui, tačiau jis klydo. Ledi Godiva
nugalėjo gėdą ir išdidumą, nusimetė drabužius ir išjojo.
Legenda pasakoja, kad iš pagarbos mylimai vadovei miestiečiai
nedrįso į ją pakelti akių: visi langai buvo uždaryti, žmonės
tiesiog nesirodė gatvėse. Tik vienintelis gyventojas, vardu Tomas,
iš pasalų pažvelgė į Godivą, ir tučtuojau apako. Nuo to laiko
nelaimingasis pramintas Žvilgčiojančiu Tomu. Na, o Leofrikas buvo
priverstas įvykdyti savo pažadą. Mokesčiai stipriai
sumažinti.
Ledi Godiva. Senas Koventrio atvirukas.
Žinoma, tai
yra kur kas vėlesniais laikais gimusi legenda. Tikrovėje Leofrikas
nebuvo pats blogiausias Koventrio valdovas. Jis rūpinosi miestu ir
daug aukojo Bažnyčiai, o pasakojimas apie ant žirgo jojančią
Leofriko sutuoktinę atsirado tik XII a. pabaigoje. Manoma, kad gimė
jis iš noro paaiškinti Koventrio turtus ir mokesčių nebūvimą. Vėliau legendą dar
pagražino liaudies išmonė.
Šiaip ar
taip, ledi Godiva, kurios anglosaksiškas vardas reiškia „Dievo
dovanotoji“, yra vienas iš mylimų Koventrio miesto simbolių. Nuo
XVII a. Godivos garbei rengiama kasmetinė šventė. Ir visiškai
nesvarbu - pramanas kilnus jos poelgis ar tikrovė.
Paminklas Godivai Koventryje
