2016 m. kovo 27 d., sekmadienis

Kur ir kodėl gimė Velykų kiškio vaizdinys

Vakaruose vienas iš Velykų simbolių yra kiškis. Jis taip ir vadinamas - Velykų kiškiu. Stebuklingas gyvūnas įsivaizduotas dalinantis geriems vaikams kiaušinius ir saldumynus ar paliekantis pilną šventinių kiaušinių (saldumynų) lizdą.



Kalėdų kiškis (Velykų atvirutė)

Teigiama, kad ši tradicija gimė Vokietijoje, kur pirmą kartą raštiškai paminėta XVI a. Taip pat neretai manoma, kad kyla ji iš pagoniškų pavasario pradžios ir lygiadienio švenčių, kurios buvo siejamos su aušros bei gamtos atgimimo deive Ostara/Eostra. Beje, šios deivės vardas, apie pirmą kartą užsimena Nortumbrijos vienuolis Beda Garbingasis (673 - 735 m.) išsirutuliojo iš senos indoeuropietiškos šaknies, reiškiančios aušrą, žerėjimą. O aušra, kaip žinia, pasirodo Rytuose (angl. East, vok. Ost). Taigi, germanų tradicijoje Velykų pavadinimas (angl. Easter, vok. Ostern) giminingas ir Rytus reiškiančiam žodžiui, ir pavasario dievybei. O bundančios gamtos jėgą simbolizavo neįtikėtinai vislus gyvūnas - kiškis. Kaip ir kiaušinis - visko pradžios, gyvybės ir pilnatvės simbolis. 


Germanų gamtos pabudimo deivė Eostra / Ostara, vienu kurios gyvūnų buvo kiškis. 1884 m. vokiečių menininko Johanneso Gehrtso piešinys.

Kažkuriuo metu šie du pagoniški pavasario šventės simboliai susijungė su krikščioniškomis Velykomis, ir iš to gimė vaikus džiuginantis, tačiau ganėtinai mįslingas kiaušinius nešančio Velykų kiškio vaizdinys. Sakoma, kad pavasarinių Kiškio dovanų mažieji laukdavo lygiai taip pat, kaip ir kalėdinių. Jungtinėse Valstijose Velykų kiškio tradicija paplito imigrantų iš Vokietijos dėka.


Velykų kiškis (sena atvirutė)