Vakaruose vienas iš
Velykų simbolių yra kiškis. Jis taip ir vadinamas - Velykų
kiškiu. Stebuklingas gyvūnas įsivaizduotas dalinantis geriems
vaikams kiaušinius ir saldumynus ar paliekantis pilną šventinių
kiaušinių (saldumynų) lizdą.
Kalėdų kiškis (Velykų atvirutė)
Teigiama, kad ši
tradicija gimė Vokietijoje, kur pirmą kartą raštiškai paminėta
XVI a. Taip pat neretai manoma, kad kyla ji iš pagoniškų pavasario
pradžios ir lygiadienio švenčių, kurios buvo siejamos su aušros
bei gamtos atgimimo deive Ostara/Eostra. Beje, šios deivės vardas,
apie pirmą kartą užsimena Nortumbrijos vienuolis Beda Garbingasis
(673 - 735 m.) išsirutuliojo iš senos indoeuropietiškos šaknies,
reiškiančios aušrą, žerėjimą. O aušra, kaip žinia, pasirodo
Rytuose (angl. East, vok. Ost). Taigi, germanų
tradicijoje Velykų pavadinimas (angl. Easter, vok. Ostern)
giminingas ir Rytus reiškiančiam žodžiui, ir pavasario dievybei. O
bundančios gamtos jėgą simbolizavo neįtikėtinai vislus gyvūnas
- kiškis. Kaip ir kiaušinis - visko pradžios, gyvybės ir
pilnatvės simbolis.
Germanų gamtos pabudimo deivė Eostra / Ostara, vienu kurios gyvūnų buvo kiškis. 1884 m. vokiečių menininko Johanneso Gehrtso piešinys.
Kažkuriuo metu šie du
pagoniški pavasario šventės simboliai susijungė su
krikščioniškomis Velykomis, ir iš to gimė vaikus džiuginantis,
tačiau ganėtinai mįslingas kiaušinius nešančio Velykų kiškio
vaizdinys. Sakoma, kad pavasarinių Kiškio dovanų mažieji laukdavo
lygiai taip pat, kaip ir kalėdinių. Jungtinėse Valstijose Velykų
kiškio tradicija paplito imigrantų iš Vokietijos dėka.
Velykų kiškis (sena atvirutė)
