2016 m. kovo 14 d., pirmadienis

Kelionės po Vakarų Fryzlandą

Kadaise teko pagyventi Nyderlandų Vakarų Fryzlando regione. Tuomet buvau labai susižavėjęs heraldika bei kitais senaisiais pastatų puošybos elementais, tad dažnai aplankydavau artimiausius miestelius ir fotografuodavau viską kas krito į akį. Tada galvojau visas šias nuotraukas panaudoti straipsnių ciklui apie Vakarų Fryzlandą bei jo istorija, tačiau idėja taip ir liko neįgyvendinta. Na, bet nuotraukomis galima pasidalinti.


Vakarų Fryzlandas 

Vakarų Fryzlandas arba Vakarų Fryzija (ol. West Friesland / West Frisia, vak. fryz. West-Fryslân) – regionas Šiaurės Olandijos (ol. Noord-Holland) provincijoje Nyderlanduose, užimantis tik nedidelę istorinės Vakarų Fryzijos dalį.

Vakarų Fryzija yra pačiame Nyderlandų Šiaurės Olandijos provincijos centre. Rytinius regiono krantus skalauja gėlos Eiselio bei Markerio marios, susidariusios aukštų, pylimų pagalba atskyrus buvusią vidinę Nyderlandų įlanką (vadinama Zuidezee, t.y. „Pietų jūrą“) nuo neramios Šiaurės jūros, o vakarinėje dalyje regionas ribojasi su keliais kitais Šiaurės Olandijos pusiasalio regionais.

Pats Vakarų Fryzijos arba Vakarų Fryzlando pavadinimas liudija, kad kadaise čia gyveno germanų fryzų (lot. Frisii, frisones, friz. ir ol. Friezen, angl. Frisians, vok. Friesen, dan. Frisere) gentys, o tiksliau – vakarinės jų atšakos. Kadaise senieji fryzai, dalinami į šiaurinius, vakarinius bei rytinius, gyveno Šiaurės jūros pakrantėje nuo dabartinės Belgijos iki pat Danijos. Jų etnonimas kildinamas iš senovės germaniško žodžio, reiškiančio narsų, vyrišką žmogų, arba nuo frese, fries, t.y., kraštas, pakrantė.


Enkhuizen


Enkhuizenas (olandai taria kažkaip panašiai į "Enkauzen") - miestas vakarinėje V. Fryzlando dalyje. Vakarų fryzų tarme - Henkhuze. Apie 18 000 gyventojų, garsėja senu uostu, gražia architektūra ir turtinga istorija.


Enkhuizeno miesto herbe pavaizduotos trys, viena po kita esančios žuvys su aukso karūnomis ir žvaigždėmis, o taip pat moteris figūra. Teigiama, kad herbas patvirtintas XIV a.


Tiesa žuvų galvos kartais vaizduojamos nukreiptos į kairę, o kartais - į dešinę... Čia, pavyzdžiui, dešinėn:


O čia jau kairėn:


Beje, pastarasis herbas puikuojasi ant kažkokio kadaise neabejotinai svarbaus pastato, apie ką liudija fasado heraldika:


  Populiari Olandijoje gatvių instaliacija. Nenaudojamas dviratis ir gėlės:


Informaciniai stendai skoningi, su pretenzijomis į senovę. Tai nėra tiesiog lenta su tekstu, o kažkas kur kas gražesnio:


Štai tokie pastatai atrodo kaip iš pasakos, ir tik automobiliai primena, kad dabar - XXI amžius:


Dar vienas pasakų namelis. Šįkart palei miesto kanalą. Atrodo, kad čia būtinai bus įkurtas koks muziejus ar kavinė, bet ne... tai gali būti paprastas gyvenamasis namas. 
Kanalų daug. Jie kertasi, jungiasi, platėja, siaurėja. Žinoma, didžioji dalis jų nėra gilūs ir skirti ne laivybai, o vandens lygio palaikymui. Nežinau, kaip ten viskas veikia, bet viskas tarpusavy sujungta siurblių, šliuzų sistema, viskas dabar elektrifikuota ir kompiuterizuota:


Vienas žymesnių miesto pastatų - XVI a. tvirtovė, statyta tam, kad patrankų ugnimi pridengtų Enkhuizeno įlanką nuo priešo laivų:




 Virš tvirtovės vartų taip pat matome Enkhuizeno herbą ir statybos data - 1540 m.:


Kadangi tvirtovė stovi netoli įlankos, tai netrukus prieiname tas vietas, kur senovėje buvo uostas.

Tai dabar Enkhuizeno prieplaukoje tik jachtos, o kadaise tai buvo vienas didžiausių Nyderlandų uostų, kuris savo svarba varžėsi net su Amsterdamu.





Įsivaizduoju... Išeini iš namų atsisėdi ant tokio suolo, užsirūkai pypkę... romantika:


Seni namai dažniausiai iš raudonų plytų ir tokio panašaus stiliaus, kad atrodo statyti tais pačiais metais:


Beje, namai dažnai siauri ir aukšti. Sakoma, kad statytis siaurus namus olandus vertė žemės brangumas. Visgi atsikovota iš jūros teritorija:


Taip pat labai daug namų pakopiniais šlaitiniais fasadais:








Netoliese matosi bažnyčios bokštas:








Hoorn

  
Hoornas - pats didžiausias Vakarų Fryzijos miestas, turintis kiek virš 70 tūkst. gyventojų. Įsikūręs pietinėje regiono dalyje prie tokio paties pavadinimo įlankos (ol. Hoornse Hop), esančios Markerio marių dalimi.

Miesto pavadinimas reiškia „ragą“. Yra dvi pagrindinės jo kilmės versijos. Pagal vieną Hornas (Hoorn, senieji variantai – Hoern(e), Hoirne) pavadintas būtent taip dėl rago formos kyšulio toje miesto dalyje, kur dabar įsikūrusi pagrindinė prieplauka bei nedidelis uostas. Pagal kitą, legendinę versiją, pavadinimą miestui suteikė Hornusas – senųjų fryzų karaliaus Redbado (valdė apie 680-719 m.) posūnis, kuris 716 metais įkūrė čia pirmąją gyvenvietę ir pavadino ją savo paties garbei.

Žinant visą tai būtų labai keista jeigu Horno miesto herbe būtų pavaizduota kas nors kito, o ne ragas. Taigi, Horno herbe vaizduojamas auksu kaustytas raudonos spalvos pučiamasis ragas, prie kurio iš abiejų pusių pritvirtinta viršuje perrišta mėlyna juosta su aukso spalvos kutais. Visas šis motyvas patalpintas heraldiniame skyde, kurį prilaiko raudonas vienaragis su smailiu aukso spalvos ragu, karčiais bei uodega. Tiesa, prieš Reformacijos vietoje vienaragio prie herbinio skydo vaizduota Dievo Motina su kūdikėliu Jėzumi ant rankų, tačiau po protestantų pergalės ją pakeitė vienaragis - toks pats nekaltybės simbolis.

Pasak legendos, kadaise didelis jautis čia pametė savo ragus, kuriuos atrado miestelėnai ir padarė savo gyvenvietės ženklu (miesto pavadinimas - Hoorn, beje, išvertus ir reiškia ragą).

Hoorno gatvė. Viskas padalinta į tris zonas: automobilių, pėsčiųjų ir dviračių. Dviračių takeliai Olandijoje rausvi, ganėtinai išskirti. Tai ne Vilniuje ant šaligatvio nubrėžtos baltos linijos:


 Kai lankiausi Hoorne, ten vyko kasmėnesinė miesto mugė. Bet mugė mažai tuomet domino, tai nelabai fotografavau. Mugė vyko šeštadienį, nes sekmadieniais mažų Olandijos miestelių gatvės ganėtinai tuščios: nieks nedirba, gatvėse nesirodo...:


Mugėje galima nusipirkti tiek maisto, tiek nemaisto. Nežinau kaip Hoorne, tačiau kitame mieste, Emmeloorde, buvo diena, skirta sendaikčiams parduoti. Jei šeštadienį jų nenuperka, prekiautojai tiesiog palikdavo senienas gatvėje ir kiekvienas galėjo ką nori pasiimti:



KERMIS reiškia tą patį ką mūsų "kermošius". Kaip šis germaniškas žodis virto tarminių lietuvišku, skaitykite čia:


Apžvalgos ratas sukosi faktiškai 20 metrų nuo bažnyčios bokšto. Lietuvoje, ko gero, būtų giedama apie niokojamą paveldą, bet ten - norma:


Mugė vyko keliose senamiesčio aikštėse ir gatvėse vienu metu. Matyt, pats veiksmas būna iki kokios 12 - 13 val. Aš atvažiavai dviračiu kiek vėliau, tai jau buvo žmonių sumažėję, pardavėjai ir atrakcionai pakavosi. Nemačiau, beje, nė vieno policininko:





Hoorne gausu vietos heraldikos vaizdavimų. Pavyzdžiui ant šitų vartų puikuojasi "mažasis miesto herbas" (be vienaragio). Beje, atkreipkite dėmesį  ir į slibiną nugalinčio Šv. Jurgio reljefą:


O čia jau "didysis" miesto herbas kartu su vienaragiu:


Jis matomas ir virš pagrindinio vietos bažnyčios portalo:


 Ir ant uosto prieigas saugojusios tvirtovės sienos:


Vėl "mažasis" herbas:


Užrašas skelbia "Senės namai", 1610 m.:


 Vakarų Fryzlando muziejus įsikūręs senoviniame pastate su ištaiginga fasado heraldika:


Herbų neturintys turtingi, tačiau nekilmingi miestiečiai dažnai vaizdavo savo veiklą ar profesiją atsispindinčius siužetus. Spėju, kad šis pastatas priklausė kokiam turtingam žemvaldžiui, kuris turėjo savo kontorą ir mieste:


Savaime suprantama, kad patys seniausi statiniai priklausė turtingiausioms bei kilmingiausioms šeimoms:


 Mieste veikiančios laivybos kompanijos ar pirklių susivienijimai savo pastatus žymėjo laivais:



Vakarų Fryzlando regiono herbas Hoorno gatvėse:



Inkarai aplink regiono heraldiką liudija, kad čia jūrinis kraštas:


Vakarų Frizlando, Hoorno ir Enkhuizeno herbai kartu:


 Kiti heraldikos pavyzdžiai pastatų frontonuose:



Vienuolio su kiaule figūrėlė:


Visi mes - laikini svečiai šioje žemėje. Memento mori...:



Gal Rotušė, o gal kažkoks gynybinis bokštas prie pat Hoorno prieplaukos... Berods, XVI a. statybos pastatas:



Skulptūra miesto vaikams, kurie ant kranto laukdavo sugrįžtančių tėvų: žvejų ir jūrininkų...


 Vaizdas nuo Hoorno prieplaukos. Dabar tai nuo jūros atskirtos marios, o seniau buvo vidinė Šiaurės jūros įlanka:


 Vartai į vidinę Hoorno prieplauką:


 Medemblik


Medemblikas (Medemblik). Šio apie devynis tūkstančius gyventojų turinčio miestelio pavadinimas kilo nuo kadaise čia tekėjusios vandens šaltinio Medemelake, kas reiškė pelkių upelį. Kadaise čia buvo senoji fryzų žvejų ir pirklių gyvenvietė, kurioje XIII a. pabaigoje grafas Floris V-asis pastatė pilį. Pats Floris nuolat kariavo prieš jo tėvą nužudžiusius ir kūną paslėpusius vakarų fryzus, tad pilies statyba fryzų žemėse turėjo liudyti pergalės nepaklusniame krašte įtvirtinimą. 
 
Viduramžiais Medemblikas, kaip ir netoliese esantis Enhkhuizenas, buvo laikomas svarbiu jūrų uostu, tačiau vėliau jo reikšmė sunyko. Dabar tai tiesiog mielas turistinis miestelis. 

Artėjant prie Medembliko turistinė poilsiavietė:


Ženklas informuoja, kad netoliese stūkso XIII a. Radboud pilis. Ta pati, kurią nepaklusnių fryzų žemėse pastatė Floris V-asis. Fryzai, skirtingai nei dabartinių olandų protėviai, taip ir nesukūrė savo valstybės, nors dabartiniuose olanduose, be jokios abejonės, teka ir nemaža dalis senųjų fryzų kraujo.


Pilį supa vandens kanalas, kuris galbūt kadaise buvo gynybinis griovys. Nors tvirtovė statyta XIII a., kažkaip abejoju, ar dabartinis jos vaizdas autentiškas. Taigi, ko gero, pilis nekart perstatyta ir dabar primena XIX a. anglų aristokrato rūmus :)


Verčiantis info lyg buvo nurodyta (jei teisingai supratau), kad viduramžiais tvirtovė stūksojo prie pat jūros. Dabar iki jūros kokie 300 metrų, skiria keli pylimai:



Iš vienos pusės mūrai leidžiasi tiesiai į vandenį. Beje, mūsų dienomis pilyje veikia muziejus, bet jame nebuvau:


Pilies bokštas heraldiniu simboliu. Ar tik ne Olandijos (provincijos, o ne šalies) herbas?


Tradicinis fryzų namų puošybos elementas. Dvi stilizuotos gulbės turi užtikrinti namams laimę. Tokius papuošimų ant senų namų Vakarų Fryzlande galima pamatyti dažnai. Kartais jie kabinami ir ant naujos statybos pastatų kaip duoklė senovinei vietos tradicijai: 


Vidinė Medembliko prieplauka. Iškart matosi, kad turizmas bei pramogos čia labai išplėtotos. Jachtos tai įplaukia, tai išplaukia. Lauko kavinukėse sėdėjo žmonės. Nepaisant turistų būrelių (daugiausia vokiečių kalbą girdėjau), man pasirodė, kad šiame mažame miestelyje visi vietiniai vieni kitus puikiai pažįsta. Nepažįstamą vienišą lankytoją olandai gali laisvai užkalbinti gatvėje, paklausti kuo gali padėti. Geranoriškai...:


Medembliko senamiestis išsidėstęs abipus šio siauro ilgo kanalo... Apskritai daugelis Vakarų Fryzijos miestelių kūrėsi kaip žvejų gyvenvietės prie vandens, todėl ir prieplaukos paprastai būna senamiesčio ribose:




 Skulptūra vietos žvejams... Šiaip ganėtinai sterilu. Nuorūkų niekas nemėto, butelių bei popiergalių ant žolės nerasi. Jei neklystu, gerti alų viešai Nyderlanduose negalima:


 Kai kanalu plaukia jachta, tiltas pasikelia. Tuomet reikia palūkėti kol jis vėl nusileis:


Vėl tradiciniai olandiški pastatai:



Šis keistas pastatas centre - Medembliko Rotušė. Atrodo gana senoviškai, tačiau pastatyta palyginti neseniai - 1939 m. pagal olandų architekto Alexanderio Krophollerio projektą. Beje, olandiškai Rotušė - Stadhuis, tai yra, Miesto namas:


Pastatų puošyboje vyrauja jūrinė tematika. Šioje nuotraukoje gal nelabai matosi, tačiau rotušės laiptus puošia du akmeniniai laivai:


Lentelė su informacija apie vietos Šv. Bonifacijaus bažnyčią:



O čia jau kita miesto bažnyčia. Daug kas mano, kad Nyderlandai - protestantų kraštas. Ir aš taip maniau, tačiau pasirodė, kad protestantų ir katalikų čia maždaug po lygiai. Žinoma, turint omenyje tai, kad pusė olandų nurodė išvis netikintys:



Gaidys bažnyčios bokšte - prisikėlimo, aušros simbolis:


Įėjimas į vietos kapines. Medembliko kapinėse nebuvau, tačiau buvau kapinėse kitame mieste - Barnevelde. Neįprasta čia puošti kapus gėlėmis, vainikais ir pan. Viskas gana santūriai. Medinių kryžių taip pat nesimatė:


Dar viena Medembliko įžymybė - vėjo malūnas "De Herder". Pirmasis malūnas šioje vietoje pastatytas dar XVII a., o šis, berods, XX a. viduryje, nors kai kurios jo konstrukcijos itin senos. Todėl "De Herder" paskelbtas valstybės saugomu paminklu ir savaitgaliais yra atviras lankytojams:


Tas pats malūnas iš kitos pusės. Malūnai Olandijoje ne visuomet buvo statomi grūdams malti. Dar jų pagalba kanalais būdavo perpumpuojamas vanduo. Dalis senovinių malūnų apskritai buvo statomi tik pastaruoju tikslu:


 Šiuolaikinis Medembliko rajonas, nors visa miestelį kirsti pėsčiomis užima kokių 10 - 15 min.:


Senoji miesto dalis palei pagrindinio kanalo pakrantę:


Viešbutis laukia lankytojų. Apskritai kainos šioje kurortinėje zonoje nemažos ir skaičiuojamos šimtais eurų už praleistą parą:







 Šis pastatas sudomino įdomiu, gana smailiu sienos kampu:


Skaitykite dar:

Žiedinis Vakarų fryzų pylimas