Hnútukast. Kaulu į akį!

Keliose skandinavų sagose užsimenama apie keistą užstalės pramogą – mėtymąsi kaulais (hnútukast). Sprendžiant iš „Sagos apie Bardą – Sniego kalno asą“ (Bárðar saga Snæfellsáss), tai buvo užstalės žaidimas, kuriam naudoti nuo puotos likę kaulai.

Mėtomi jie buvo, ko gero, komandiniu principu, į priešais sėdintį svečią, nors „Sagoje apie Hrolfą Kartį“ pasakojama, kad konungo kariai kas vakarą linksmindamiesi svaidė kaulus į vargšą pas juos užklydusį jaunuolį, kuris neturėjo narsos apsiginti: „Kai jiems valgant pasitaiko kaulai, jie mėto į jį. Pataikę kaulai rimtai sužeidžia, ir aš nežinau, gyvas jis [jaunuolis] ar ne“ (Hrólfs saga kraka / Böðvars þáttr).

 Sunku pasakyti, kokios buvo šios pramogos taisyklės. Sužeisti buvo tikslas, ar tiesiog pataikyti. „Sagoje apie Bardą – Sniego kalno asą“ pagrindinis herojus, kartu su savo žmonėmis, pasibaigus puotai mėto kaulus į milžinus – žmogėdras:

„Štai Kolbjorno žmonės pradėjo gerti be saiko. Greitai visi prisigėrė kaip kiaulės ir pradėjo taip garsiai kalbėti, kad oloje dusliai nuskambėjo aidas. Kolbjornas priėjo prie Tordo ir pasakė:

- Kaip norėtum pasilinksminti, žente? Pagal namų įstatymus turėtum spręsti tu.

Gestas paskubėjo su atsakymu:

- Tegul tavo žmonės linksminasi kaip jiems labiau patinka. Norite pamėtyti kaulus (hnútukast) ar eiti imtynių (glima)?

Čia Glamas griebė vieną didelį kaulą ir labai stipriai metė, taikydamas tiesiai į Tordą. Gestas tai pamatė ir tarė:

- Leiskite man pažiūrėti į šitą žaidimą, kadangi aš labiau pratęs jį žaisti už jus.

Taip jis ir padarė. Pagavo kaulą ore ir švystelėjo atgal. Jis pataikė Glamu į akį su tokia jėga, kad ta iškrito ant skruosto. Glamui tai nepatiko ir jis sustūgo it vilkas.

Jo įbrolis Amas išvydo žaizdą, iškart griebė tą patį kaulą ir metė į Torvaldą. Tačiau Tordas pagavo skriejantį kaulą ir sviedė atgal. Kaulas pataikė Amui į skruostą ir sutraiškė jam žandikaulį. Oloje kilo didelis triukšmas.

Tada Skramas griebė neįtikėtinai didelį šlaunikaulį ir labai stipriai jį metė, taikydamas į Gestą, todėl kad šis sėdėjo tiesiai priešais jį. Gestas pagavo kaulą ir metė atgal be jokio gailesčio. Kaulas pataikė Skramui į ranką su tokia jėga, kad toji lūžo. Dabar milžinai sustūgo garsiau nei galima aprašyti. Jų aimanos buvo panašesnės į numirėlių staugimą, nei į gyvų žmonių balsus”.

Paveiksliukas: 

Vikingų puota,  Francesca Baerald pieš.