2016 m. kovo 1 d., antradienis

Espadonas - baisus dvirankis ginklas

Espadonas, spadonas (pranc. espadon nuo isp. espada — kalavijas) — klasikinis dvirankio kalavijo tipas, ypač populiarus XV - XVII a. Vokietijoje it Šveicarijoje. Tai yra sunkus kertantis ginklas, skirtas fechtuoti tik dviem rankom.




Pusantro metro ilgio kalavijo geležtė buvo dviašmenė, užapvalintu smaigaliu. Bendras ilgis apie 1,8 m. Paprastai šio ginklo svorio centras buvo netoli rankenos, nors kartais atvirkščiai - arčiau smaigalio, kas palengvindavo kautynes prieš kalaviju ir skydu ginkluotą priešininką, o taip pat stiprindavo smogiamąją jėgą. Espadonas sverdavo nuo trijų iki penkių kilogramų (sunkesni kalavijai buvo ne koviniai, o daugiau ceremoniniai). Būdingas espadonui elementas - papildoma pusmėnulio formos apsauga netoli rankenos. Tai - vadinamoji kontrgarda, skirta „pagauti“, blokuoti priešo ašmenis.

 
Makščių dvirankiai kalavijai paprastai neturėjo, tačiau žygio metu espadonas gabentas įvyniotas į odą ar audinį. Nešiojamas jis buvo plataus diržo pagalba pasikabinus ant peties, kartais - po pažastimi, pirštu prilaikant rankenos žiedą.

Dvirankiais kalavijais kovėsi tik nedaugelis patyrusių karių, kurių ūgis ir jėga pranoko vidutinį. Tik tokie kovotojai galėjo būti vadinami joueurs d'épée à deux mains (žaidžiančiais dvirankiais kalavijais). 
Kaudamiesi būrio priešakyje jie laužė iečių kotus ir „pramušdavo kelią“ baisaus ginklo smūgiais ardydami priešo gretas. Už jų į susidariusius tarpus braudavosi kiti kariai.


Be to, espadonais ginkluoti stipruoliai mūšyje dažnai sudarė kilmingų žmonių bei karo vadų apsaugą. Ilgo ginklo mostais jie stengdavosi nubaidyti bandančius pasikėsinti į jų saugomo asmens gyvybę. Dvirankiai kalavijai taip pat buvo efektyvūs prieš sunkiai šarvuotus pėstininkus. Ypač tuo atveju, kai lengviau šarvuotiems kariams reikėjo suardyti jų gretas. 

Skaitykite dar: