2016 m. kovo 19 d., šeštadienis

Ar turėjo Friedrichas Nietzsche lenkiško kraujo?

Nepaisant to, kad tarp Vokietijos nacionalistų, o vėliau ir nacionalsocialistų Friedrichas Wilhelmas Nietzsche (1844 – 1900 m.) buvo gana gerbiama asmenybė už jo valios, vertybių perkainavimo ir antžmogio teorijas, pats filosofas dažnai kritiškai atsiliepdavo apie vokiečius, jų būdą, net atvirai juos niekindamas: „Manyje nėra nė lašelio purvino kraujo. Žinoma, kalbu apie vokišką kraują“.

Iki pat mirties Nietzsche tvirtino, kad jo giminė – lenkiškos kilmės: „Mano protėviai buvo lenkų dvariškiai Nickiai“, „Vokietija didi tik todėl, kad jos tautos gyslomis teka daug lenkiško kraujo“, „Mane auklėjo, kad mano kraujas ir pavardė - lenkiškos kilmės. Mano protėviai buvo Nickiai, priversti palikti savo namus bei titulus [Lenkijoje] todėl, kad buvo protestantai“.


Jaunasis Nietzsche (1861 m.)
 
Filosofo nuomonę apie giminės kilmę palaikė ir jo sesuo. Nacių laikotarpiu visi šie Nietzsches pasisakymai tiesiog ignoruoti, tarytum jų niekada nebūtų.
 
Pokario metais Vokietijos istorikai bei genealogijos specialistai nusprendė patikrinti lenkiškąją Nietzsches giminės kilmės versiją. Kas gi iš to gavosi?


Viena paskutinių žymaus filosofo nuotraukų 
 
Deja, jokių nevokiškų pėdsakų neaptikta. Visi žinomi Nietzsches protėviai turėjo vokiškus vardus. Lenkiškumo nerasta ne tik pagal tiesiogines linijas, bet netgi pagal šalutines. Nietzsches archyvo Veimare saugotojas Maxas Oehleris tvirtina, kad filosofo giminė (tiek tėvo, tiek motinos) kyla iš senų liuteronų pastorių giminių. Pati pavardė gana paplitusi visoje Vidurio Vokietijoje, įskaitant panašias jos formas: Nitsche ar Nitzke. Tiesa, ji galėjusi kilti iš tolimo protėvio, vardu Nikolajus, sutrumpintas kurio vardas prilipo palikuonims kaip pavardė. 

Mokslininkai juokauja, kad jeigu Friedrichas Nietzsche ir galėjo turėti slaviško kraujo, tai tas hipotetinis „lenkiškas protėvis“ gyveno labai seniai, galbūt net masinio vakarų slavų germanizavimo metu. Tačiau jokių genealoginių šaltinių neišliko. Manoma, kad Nietzsches kova prieš savo tapatybę buvo tiesiog maištingo, neprisitaikėliško jo būdo dalis.