Apie dvikovas dėl įžeidimo

Apie tai, kaip vikingų laikų Svitjode (Švedija) buvo sprendžiami su įžeidimu susiję reikalai. Iš XIX a. švedų istoriko Anderso Stringholmo knygos „Vikingų žygiai“.

Išrašas iš vietos teisyno:

„Jei kas nors įžeis kito garbę blogu žodžiu ir pasakys: „Tu nesi vyras ir širdis tavo krūtinėje nevyriška“, o kitas atsakys: „Aš toks pats vyras, kaip ir tu“, tuomet jie privalo kautis trijų kelių sankirtoje. Jeigu iškvietęs į dvikovą atvyks, o iškviestasis – ne, tuomet paniekinamas žodis taps amžinu pastarojo vardu. Jokiais atvejais tokiam nebus leista prisiekti, o jo liudijimai teisme neturės jokios galios. Jeigu nutiks priešingai: iškviestasis atvyks į dvikovą, o jį iškvietęs – ne, tuomet atvykęs privalo pašaukti neatvykusį tris kartus vardu ir pavadinti jį nidingu (apgaviku, menkysta, niekšu) bei išraižyti ant žemės ženklą, kaip liudijimą, kad pats jis buvo pasirengęs kautynėms; reiškia, neatvykęs yra silpnadvasis žmogus ir neturi ryžto įvykdyti ką žadėjęs. Jeigu abudu ginkluoti atvyks į kautynių vietą ir įžeistasis bus nužudytas, tai nugalėtojas už jį sumoka pusė viros išpirkos, kaip už vyro nužudymą (Mansbot). Jeigu kovoje kris tas, kuris įžeidė kitą, ir tuo savo žodžiu pažemino įžeistojo garbę, už jo mirtį nemokama jokia išpirka“. 

X - XI a. turtingas skandinavų karys