2016 m. kovo 22 d., antradienis

Anglosaksų valdovo šalmas

Šis žymusis anglosaksų laikotarpio šalmas rastas 1939 m. Suffolko grafystėje Anglijoje. Mokslininkai šiaip jau neplanavo tyrinėti senovinių kalvų Sutton Hoo vietovėje, tačiau tai juos padaryti įkalbėjo mistika besižavinti archeologė Edith Pretty.

Pagal vieną versiją keistoji dama regėjo vizijas ant paslaptingų kalvų ir pradėjo reikalauti kolegų jas ištirti, pagal kitą – Pretty pasiekė kalbos, kad vietos gyventojai grobsto senovinius lobius. Kaip ten bebūtų, archeologai ėmėsi darbo, ir šiandien Sutton Hoo radinys laikomas vienu reikšmingiausių anglosaksiškos istorijos liudytojų.


VII a. Sutton Hoo šalmas 


Šalmo rekonstrukcija 
 
Kas rasta kapavietėje?
 
Dideliame laidojimo laive, kuris, kaip įrodyta, kadaise plaukiojo jūromis, archeologai atrado ginklus (granatu puoštą prabangų kalaviją ir didelį apvalų skydą), auksinių monetų, sidabrinius indus iš Bizantijos ir Egipto, kitus radinius. Paprastų karių laivuose, žinoma, nelaidojo, tad čia turėjo ilsėtis kažkoks didis žmogus. 


Rekonstruota Sutton Hoo didžiūno kapavietė 


Anglosaksų didžiūną vaizduojantis piešinys

Šalmo dydis ir datavimas
 
Manoma, kad Sutton Hoo palaidotas VII a. gyvenęs valdovas. Yra versijų, kad tai Redvolas (Rædwald), miręs 624 ar 625 metais. Kiti mano, kad kapavietė reikėtų datuoti VI a. pabaigą. Tuomet tai ne Redvoldo, o kažkurio kito didžiūno kapas. Šalmo aukštis – 31,8 cm, plotis – 21,5 cm, apytikris svoris – 2,5 kg. Jis rastas subyrėjęs į fragmentus, tačiau pavyko atkurti pirminę jo išvaizdą bei nukaldinti keletą tikslių kopijų. 


Dekoratyvinės plokštės ir puošyba
 
Sutton Hoo šalmo skliautas nukaldintas iš vientiso metalo gabalo, prie jo prikabinti geležiniai antžandžiai, sprando apsauga ir veido kaukė. Pritvirtintos dalys laisvai judėjo.
 
Didelė dalis šalmo skliauto, antžandžiai, sprando apsauga ir kaukė puošti dekoratyvinėmis bronzos plokštelėmis. Visos jos šviesios, kadangi dengtos alavo sluoksniu. 


Reljefinė šalmo plokštelė 
 
Pagal išmatavimus išskiriami penki plokščių tipai. Ant jų vaizduojami įvairūs siužetai, kai kurie gali būti susiję su pagonišku Vodeno (Odino / Votano) kultu. Vienos plokštelės motyvas (karys virš nugalėto priešo) primena kai kuriuos romėniškus vaizdinius.


Reljefinė šalmo plokštelė 
 
Priekinė šalmo dalis ir kaukė nusipelno atskiro pasakojimo. Per vidurį vaizduojamas reljefinis paukštis su išskleistais sparnais. Jo kūnas formuoja nosį, uodega – kario ūsus, o sparnai – antakius. 


"Paukštis" 
 
Kylantis paukštis susitinka su žemyn žvelgiančio drakono nasrais. Jo storas geležinis kūnas inkrustuotas sidabro viela, besitęsiančia per visą šalmo ketera.


"Drakonas" 
 
Visas paukštis ir drakono galva – iš paauksuotos bronzos. Kaukės antakiai trikampiai, inkrustuoti sidabru ir granatu palei apatinį kraštą. 


"Šerno galva"
Šalmo ketera
 
Drakoną vaizduojanti šalmo ketera pagaminta iš pusapvalio geležinio vamzdelio. Tokios pat pusapvalės detalės įrėmina „akis“, antžandžius ir sprando apsaugą. 



Mūsų dienų anglosaksų periodo rekonstruktoriai

Keteros viršūnėje yra nedidelė skylutė pliumažui (šalmo papuošimui iš plunksnų) tvirtinti, šonai papuošti pergales vaizduojančiais siužetais. Viename jų raitelis virš paminto priešo, kitame – triumfuojančių karių šokis.
 
Kur pagamintas šalmas?
 
Įdomus faktas, kad granatas šalmui galėjo būti atgabentas iš Ceilono ar Indijos. Kapavietėje rastos monetos iš dabartinės Prancūzijos, sidabrinės bizantiškos taurės ir šaukštai su graikiškais įrašais liudija plačius prekybinius anglosaksų ryšius. 


Sutton Hoo - radybų vieta 
 
Tačiau kur pagamintas šalmas? Kol kas tiksliai nenustatyta, bet tai galėjo būti Anglija ar Skandinavija.
 
Magiška apsauga
 
Pabaigai apie magišką Sutton Hoo šalmo aspektą.
 
Šalmo „antakiai“ baigiasi stilizuotomis šernų galvomis. Drakonas ir plėšrus paukštis – simboliniai anglosaksų gyvūnai, kurie vaizduoti su grėsmingai pražiotais nasrais. Drakono ir paukščio akys – spindintis, poliruotas granatas. Manoma, kad tai turėjo atbaidyti piktąsias dvasias.
 
„Šalmas ir kapavietė laive – pasakojo Jorko universiteto profesorius Martinas Carveris – atspindi Šiaurės žmonių tikėjimą. Negailestingi, narsūs ir ištvermingi, šie žmonės sukūrė valstybę, kuri gyvuoja iki šiol. Štai kodėl šalmas iš Sutton Hoo – daugiau nei magiška gynyba. Tai – poema“. 

  vertė "Istorijos įdomybės" 

**
Sekite tag'ą šarvai / uniforma. Nuo seniausių laikų iki mūsų dienų!