Nuo 1470 m.,
kai Moskovijos stačiatikių tarpe ėmė plisti įvairūs eretiški
mokymai, neutralus požiūris į vietos žydus virto labai priešišku.
Beje, tie eretiški mokymai vadinti „žydiškomis erezijomis“*,
kadangi judaizmas laikytas klaidinga, iki neatpažinimo iškraipyta
„tikrojo tikėjimo“ parodija.
Taigi, nors „žydiškas erezijas“
skelbė visiškai ne žydai, o stačiatikiai (žydas - judėjas
negalėjo būti paskelbtas eretiku, nes jis nepriklauso krikščionių bažnyčiai),
„tikratikių“ pyktis krito ir ant žydų.
Įvairių religinių sektų paplitimas gimdė kalbas apie "žydiškas erezijas"
Ivanas IV
Rūstusis uždraudė žydams kurtis Moskovijoje. Judėjų likimas užimtuose
miestuose buvo labai nepavydėtinas. Žinomas atvejis kai caras
uždraudė žydų pirkliams iš LDK ir Lenkijos lankytis bei prekiauti jo žemėse. Pasienyje pagautų „verslininkų“ prekės buvo tiesiog naikinamos ar atimamos, o patys žydai varomi atgal. Beje,
apie tai Ivanas Rūstusis teikėsi pranešti Žygimantui II Augustui.
Pastaba:
*Visgi tai
nėra tikslus senovinės, sunkiai į lietuvių kalbą išverčiamos
sampratos "ересь жидовствующих" vertimas. Kalbama
apie erezija tų, kas „elgiasi kaip žydai“, „panašūs į
žydus“. Šiame kontekste „kaip žydas“ reiškia „nedorai“, „neteisingai“, „iškreiptai“, „nemūsiškai “, ir pan.
