Laisvieji Spartos
gyventojai visiškai nevartojo alkoholio, bet jų vergai privalėjo
išgerti ne mažiau kaip po keturias taures vyno per dieną.
Greičiausiai dėl išsivysčiusios priklausomybės ir jos pasekmių,
bet koks vergų sukilimas būdavo nesunkiai numalšinamas. Su
alkoholiu siejamas ir senovės spartiečių ritualas, kurio metu
jaunuoliai tapdavo kariais.
Viskas vykdavo maždaug
taip: jauni vaikinai ir patyrę kariai išsirikiuodavo keturkampiu,
kurio viduje stovėjo keletas vergų. Vergams duodavo gerti vyno, po
kiekvienos taurės jie privalėjo atlikti įvairius pratimus su
ginklu rankose. Įkaušę vergai nepataikydavo vienas į kitą,
pradėdavo pykti, keiktis ir muštis, o jaunuoliai su pasibjaurėjimu
stebėjo, kaip prarandamas bet koks žmogiškas pavidalas. Vėliau
prisigėrusius vergus drabstydavo purvais, apspjaudydavo ir
spardydavo juos kaip gyvulius. Įsisąmoninę ritualo esmę, vaikinai
rungdavosi tarpusavyje, demonstruodami jėgą, vikrumą, narsą ir
meistriškumą.
Laikui bėgant helenų
visuomenė kiek „atsipalaidavo“: vyrams, turintiems anūkų,
leista gerti skiestą vyną. Moterims ir jauniems vyrams tai buvo
griežtai draudžiama, o vergams – privalu. Graikai ir
makedoniečiai smerkė persus, kurie laisvai vartojo alkoholį.
Daug antikos kūrėjų
aprašė kitą ritualą, kurio metu subrendusius vaikinus sodindavo
už stalo, gausiai nukrauto įvairiausiais patiekalais ir gėrimais.
Kitoje stalo pusėje sodindavo vergus ir jie privalėjo be saiko
valgyti ir gerti. Tokiu būdu būsimieji kariai ir laisvieji Spartos
piliečiai akivaizdžiai įsitikindavo apsirijimo ir girtuokliavimo
žala.
