Senosios skėčių mados

Vienas iš moteriškos XIX a. pabaigos - XX a. pradžios madų atributų buvo skėtis. Manoma, kad pirmasis vaškuoto audinio skėtis atsirado 1637 m. Prancūzijos karaliaus Liudviko XIII garderobe.

Prie skėčio virtimo madingu aksesuaru daugiausia prisidėjo prancūzai, kurie šiuos aksesuarus puošdavo juostelėmis bei kitais papuošimais. Sakoma, kad vaikščioti su prabangiu skėčiu nuo saulės mėgo ir karalienė Marija Antuanetė. Tai buvo pusantro kilogramo sveriantis madingas atributas su stipinais iš banginio ūso. 

Liudviko XIV ir Marijos Teresės vestuvių aprašyme sutinkamas įdomus faktas. Tarp karalienės tarnų minimas ir vyriškos lyties skėčio nešiotojas, kadangi aksesuaras buvo pernelyg sunkus moters rankoms. 

Skėčiai nuo saulės buvo kur kas populiaresni nei nuo lietaus, nors pats skėtis, tiesą sakant, buvo tapęs neatsiejamu pasivaikščiojimų atributu.

XIX - XX a. sandūroje nusistovėjo pagrindinės moteriškų skėčių mados. Jų rankenėles buvo įprasta puošti juostelėmis ar vytomis virvutėmis su bumbulais. Nešiojant skėtį riesta jo rankenėlė kabinta ant rankos. 

Paprastai pasiturinčių damų garderobe būdavo po kelis skirtingus skėčius visoms gyvenimo progoms.